Daugiau kaip dešimtmetį „Ulos“ juvelyrų studijoje dirbantis Algimantas Kojis džiaugiasi darbą susiradęs šioje socialinėje įmonėje. Laikui bėgant sako yra gavęs pasiūlymų ir iš kitų įmonių, tačiau darbo keisti niekada neketinęs.
„Šio darbo dėka aš susikūriau šeimą, radau žmoną, susilaukiau vaiko, gavau galimybę įsigyti būstą ir, nors aš dabar judu vežimėlio pagalba, bet aš susitvarkiau savo gyvenimą. Kol aš turiu šitą darbą, galiu gyventi pilnavertį gyvenimą, o ne kabėti valstybei ant kupros ir iš tos jų pensijos gyventi“, – sako A.Kojis.
Tačiau ne visiems darbas socialinėse įmonėse toks patrauklus. Neįgaliųjų profesinės sąjungos „Palaikymas“ vadovas Deividas Podleckis sako, kad beveik kiekvieną dieną sulaukia žmonių, dirbančių rajonų socialinėse įmonėse, nusiskundimų darbo organizavimu ar netinkamu vadovų elgesiu.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis sako,kad jau rudens sesijoje ketinama svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias kiekvienam neįgaliajam planuojama sukurti po darbo vietos krepšelį, o viešojo sektoriaus institucijoms įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, tačiau dirba tik maždaug 48 tūkst., o socialinėse įmonėse darbuojasi tik aštuoni tūkstančiai.