Referendumas įvyko birželio 23 d. 52 proc. iš daugiau nei 30 mln. balsavusiųjų pasisakė už išstojimą. Kitą dieną po rezultatų paskelbimo šalies premjeras Davidas Cameronas atsistatydino ir perdavė postą Theresai May. Nors ji, kaip ir buvęs ministras pirmininkas, nepritarė pasitraukimo idėjai, pažadėjo gerbti piliečių sprendimą.
„Brexit“ reiškia „Brexit“, – savo pirmojoje kalboje sakė premjerė, tačiau kartu su tautos sprendimu atkeliavo ir didžiulė atsakomybė dėl dviejų klausimų – prekybos su kitomis ES šalimis bei imigrantų likimo Didžiojoje Britanijoje.
Britai vis dažniau nori lietuviško paso
Šiuo metu vis dar neaišku, kas nutiks ES piliečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje po galutinio atsiskyrimo. Vyriausybė atsisako atskleisti savo planus, kol ES nepasakys, kas laukia milijonų kitose šalyse gyvenančių britų. Kol kas žinoma tik tiek, kiek patvirtino Vidaus reikalų biuras – visi ES šalių piliečiai, iki išstojimo gyvenę Jungtinėje Karalystėje bent penkerius metus, galės likti, mat jiems garantuotas nuolatinio rezidento statusas. Kitų imigrantų teisės bus derybų ir parlamentarų geranoriškumo klausimas.
Vyriausybė atsisako atskleisti savo planus, kol ES nepasakys, kas laukia milijonų kitose šalyse gyvenančių britų.
Jungtinės Karalystės lietuviai, po referendumo skubėję gauti rezidento korteles bei domėjęsi, kas bus su jų ateitimi, aprimo. „Daugeliui JK lietuvių britų sprendimas palikti ES buvo netikėtas, todėl iškart po jo lietuviams (tiek kitiems JK gyvenantiems ES piliečiams) kilo daug klausimų, kokią įtaką referendumas turės jiems asmeniškai. Supratus, kad staigių pasikeitimų nebus, reakcija yra ramesnė“, – sakė Lietuvos Respublikos ambasados atstovas Gvidas Venckaitis.
Šalies Vidaus reikalų ministerija atsisakė komentuoti, kokį poveikį per pastaruosius keturis mėnesius referendumo baigtis turėjo lietuviams.
„Mes negalime nieko pasakyti tol, kol Jungtinė Karalystė neišstos ir nebus baigtos derybos migracijos klausimu. Iš vyriausybės neturime patvirtintų faktų, kuriais galėtume pasidalinti“, – 15min sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Tuo tarpu, Lietuvos ambasada teigė po „Brexit“ sulaukusi daugiau JK piliečių kreipimųsi dėl Lietuvos pilietybės gavimo.
T.May, savo ruožtu, vis dar žada sumažinti imigrantų skaičių. Premjerė tebežada sumažinti grynąją migraciją iki 100 tūkst. per metus. Šiuo metu ji siekia 330 tūkst. per tą patį laikotarpį, iš atvykstančių žmonių – 184 tūkst. – ES piliečiai.
Verslą kankina nerimas
Šalies ekonomika per pirmuosius mėnesius po „Brexit“ šoko nesužlugo. Nors svaro sterlingų vertė nukrito į netikėtas 30-ies metų žemumas, tačiau dar nėra aišku, kokias ilgalaikes pasekmes turės pasitraukimas iš ES. Kai kurios didelės kompanijos paskelbė, kad valiutos nuosmukis gerokai padidino jų išlaidas.
Didžioji Britanija taip pat prarado aukščiausią AAA tipo kredito reitingą. Tai reiškia, kad vyriausybei skolintis pinigų bus brangiau. Po referendumo britų kompanijų akcijos dramatiškai atpigo, tačiau per keletą mėnesių jų kainos stabilizavosi. Tikimasi, kad Anglijos bankas palūkanų normas sumažins nuo 0,5 proc. iki 0,25 proc. ir taip paskatins investicijas bei atitolins galimą recesiją.
Verslininkams ir ekonomistams siaubą kelia tikimybė, kad išstojus iš ES gali nutrūkti prekyba su sąjungai priklausančiomis šalimis. Buvęs Europos prekybos komisijos narys Lordas Mandelsonas įsitikinęs, kad tokia netektis atneštų milijardus nuostolių, o juos sumokėti tektų šalies gyventojams.
Praradus prieigą prie prekybos sandorių su daugiau nei 50-čia šalių, kompanijoms smogtų milijardų svaro sterlingų nuostoliai.
„Praradus prieigą prie prekybos sandorių su daugiau nei 50-čia šalių, kompanijoms smogtų milijardų svaro sterlingų nuostoliai. Jie būtų „perkeliami“ vartotojams, padidinant kainas parduotuvėse“, – sakė buvęs eurokomisaras. Kad to būtų išvengta, politikas siūlė derėtis dėl narystės bendrojoje rinkoje bei muitų sąjungoje. Tiesa, derybos negali būti pradėtos tol, kol šalis visiškai neišstos iš ES.
Ekonomistai prognozuoja, kad nepaisant to, kaip pasibaigs derybos su ES, svaro sterlingų vertė išliks mažiausiai 10 proc. žemesnė nei prieš referendumą. Importuotų prekių pabrangimas jau dabar matomas.
Pirmosios šalies atsiskyrimas nuo sąjungos – sudėtingas
Tam, kad išstotų iš sąjungos, Didžioji Britanija turi remtis susitarimu, vadinamu 50-uoju Lisabonos sutarties straipsniu. Jame numatoma, kad abi šalys turi dvejus metus, per kuriuos privalo suderinti atsiskyrimo sąlygas. Kol kas derybos nebuvo pradėtos. T.May pranešė, kad procesas bus pradėtas iki kitų metų kovo pabaigos, tad iki 2019-ųjų vasaros Britanija turėtų išstoti iš ES.
Tik prasidėjus deryboms ims aiškėti, kokių sąlygų nori abi narės, kalbant apie imigraciją bei tarptautinę prekybą. Šalies vyriausybė taip pat paskelbs įstatymų panaikinimo projektą. Jam įsigaliojus Jungtinėje Karalystėje ES įstatymai nustos pirmenybės galios, politikai spręs, kurie įstatymai gali būti pritaikyti, kuriuos reikia keisti, o kurių – atsisakyti.
Jungtinėje Karalystėje ES įstatymai nustos pirmenybės galios.
Politikams susipriešinus dėl 50-ojo straipsnio įsigaliojimo proceso pradžios aukštasis teismas nurodė, kad T.May be parlamentarų pritarimo negalės imtis veiksmų. Po šio sprendimo premjerė pateikė apeliaciją aukščiausiajam teismui ir tvirtina, kad laikysis anksčiau nustatyto derybų su ES pradžios tvarkaraščio.
Deryboms su ES dėl Didžiosios Britanijos likimo sukurtas vyriausybės departamentas, kuriam vadovauja konservatorius Davidas Davisas. Su juo derybose dalyvaus buvęs gynybos sekretorius Liamas Foxas, paskirtas tarptautinės prekybos po Brexit sekretoriumi bei buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, kuriam skirtos užsienio reikalų sekretoriaus pareigos. Jie atliks svarbiausią vaidmenį derybose, tačiau lemiamą žodį vis dėlto tars ministrė pirmininkė.
Kaip ir šaliai nusprendus palikti ES, taip ir dabar, pradedant vykdyti 50-ojo straipsnio įsigaliojimo procesą, niekas nežino, kas laukia. Minėtas straipsnis įsigaliojo prieš septynerius metus, tačiau nei viena šalis juo dar nepasinaudojo. Didžiosios Britanijos išstojimą per dvejus metus turi patvirtinti 27-ių šalių parlamentai, tad šis procesas, leidus kitų sąjungos šalių lyderiams, gali trukti gerokai ilgiau, nei dvejus metus.
Kalbant apie derybas vartojami du terminai – sunkus ir lengvas „Brexit“. Sunkusis įvyktų tuo atveju, jeigu JK atsisakytų leistis į kompromisus dėl esminių problemų, pavyzdžiui – laisvas ES piliečių judėjimas mainais į galimybę prekiauti bendrojoje rinkoje. Lengvasis „Brexit“ įvyktų susitarus dėl panašaus modelio į Norvegijos, kuriai leidžiama prekiauti bendroje rinkoje, tačiau draudžiama riboti laisvą ES piliečių judėjimą.
Politikai per pastaruosius keturis mėnesius iškėlė ir antrojo referendumo idėją.
Politikai per pastaruosius keturis mėnesius iškėlė ir antrojo referendumo idėją, tačiau nepanašu, kad ji galėtų būti įgyvendinta. Antrąjį referendumą palaiko tik liberalai demokratai, parlamente turintys mažumą bei žadantys išlaikyti narystę ES, jei laimės kitus rinkimus. Likę parlamentarai neslepia, kad antrasis referendumas pakirstų gyventojų pasitikėjimu valdžia bei demokratija.
Škotija, per referendumą balsavusi už pasilikimą, liko nepatenkinta, kad drauge su Didžiąja Britanija yra verčiama trauktis. Pirmoji ministrė Nicola Sturgeon paskelbė, kad labai tikėtinas antrasis Škotijos pasitraukimo iš karalystės referendumas.
