Tai patvirtino savaitgalį posėdžiavusių partijų – Tautininkų sąjungos, Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos ir Tautos vienybės partijos – tarybos.
Antruoju numeriu šiame kandidatų sąraše įrašytas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas, trečiuoju – kitas buvęs šios grupės narys Antanas Buračas, ketvirtuoju – parlamentaras, Tautininkų sąjungos lyderis signataras Gintaras Songaila, penktuoju – Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Pirmajame kandidatų dešimtuke taip pat yra Lietuvos centro partijos vadovas Eugenijus Skrupskelis, Seimo narys signataras Kazimieras Uoka, signataras Audrius Rudys, Tautos vienybės sąjungos lyderis Algimantas Matulevičius bei parlamentaras Gediminas Navaitis.
Antrajame dešimtuke įrašyti profesoriai Alvydas Butkus, Algimantas Kirkutis, Arūnas Gumuliauskas, signataras Algirdas Endriukaitis.
„Pavyko suburti rimtą alternatyvą sisteminėms, biudžetinėms partijoms“, – pirmadienį per spaudos konferenciją komentuodamas sąrašą sakė G.Songaila.
Jis pabrėžė, kad sąraše yra daug savo miestuose ir rajonuose žinomų asmenų.
Iš viso sąrašą sudaro 141 kandidatas.
Pasak B.Valionytės, šis susivienijimas „neša Sąjūdžio gaivų vėją, kurio mes visi esame išsiilgę“.
„Gyvename tomis Sąjūdžio idėjomis, kurios atvedė Lietuvą į nepriklausomybę“, – teigė ji.
Signatarų klubo vadovė tvirtino, kad svarbiausias jų uždavinys – pažadinti žmones, kad šie ateitų balsuoti. Ji taip pat vylėsi, kad šįkart rinkėjai turės ilgesnę atmintį ir balsuodami prisimins, ką kuris politikas yra padaręs, o ne pažadėjęs, kokių vertybių jis laikosi.
Ji teigė nematanti didelio skirtumo tarp dabartinių didžiųjų partijų.
„Matau, kad nėra principinio skirtumo kaip vadinasi partija, yra viena – pinigų – partija“, – kalbėjo B.Valionytė.
„Sąjūdininkai sugrįžta ir į visuomeninį, ir į politinį gyvenimą“, – per spaudos konferenciją sakė A.Medalinskas.
Anot jo, sąjūdininkai siekia grąžinti žmonių pasitikėjimą savo valstybe.
„Grąžinti pasitikėjimą savo valstybe Lietuva – tai vienas svarbiausių susivienijimo “Už Lietuvą Lietuvoje„ tikslų. Manau, jis pasiekiamas, nes jeigu sąjūdininkai sugrįžta, jie tikrai padarys savo darbą“, – teigė A.Medalinskas.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderis A.Akstinavičius atkreipė dėmesį, kad koaliciją sudarė skirtingų politinių pažiūrių partijos. Taip siekiama „užtikrinti naujos kokybės daugiapartinę sistemą“.
Pasak Lietuvos centro partijos pirmininko E.Skrupskelio, iš Sąjūdžio kilusios demokratinės jėgos buvo bene labiausiai susiskaldžiusios.
„Pagaliau pavyko susitarti, susiderinti savo požiūrius. Tai, sakyčiau, šiandien reikšmingiausias įvykis politinėje arenoje“, – kalbėjo jis.
Susivienijimo atstovai prisipažino, kad iš pradžių nacionalinį sąrašą ketinta kurti drauge su partija „Drąsos kelias“, tačiau vėliau ši organizacija nutarė rinkimuose dalyvauti savarankiškai.
„Kovo 10 dieną su Neringa Venckiene sumušėme rankomis, kad būsime kartu. Nežinau, kas paprotino ponią Neringą, bet gegužę ji savo nuomonę pakeitė“, – pirmadienį sakė Tautos vienybės sąjungos pirmininkas A.Matulevičius.
„Šiandien aiškiai matome, kas norėjo vienytis, tas ir susivienijo“, – pridūrė E.Skrupskelis.
Susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ šių metų pradžioje įkūrė trys partijos – Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, koalicijoms per rinkimus reikia įveikti 7 proc. barjerą. Partijoms, rinkimuose dalyvaujančioms savarankiškai, numatyta 5 proc. kartelė.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.
