Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 05 26

Ketverių metų prireikė, kad Seimas priimtų įstatymą, leisiantį iškeldinti smurtautoją iš namų

Parlamentarai priėmė įstatymą, kuris, kaip tikimasi, pažabos prieš savo šeimos narius smurtaujančius asmenis. Šis teisės aktas leis ranką prieš artimuosius pakėlusį žmogų iškeldinti iš namų, o aukai nereikės rašyti pareiškimo policijai.
Smurtas šeimoje
Smurtas šeimoje / BFL nuotr.

Ketvirtadienį už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą balsavo 88, prieš 1,  susilaikė 2 parlamentarai. „Net ketverių metų prireikė, kad priimtume šį įstatymą. Keičiamės, judame į priekį“, – po balsavimo sakė Seimo posėdžiui pirmininkavęs liberalcentristas Algis Čaplikas.

Po pusmečio nuo paskelbimo įsigaliosiantis įstatymas įpareigos smurtautoją laikinai išsikelti iš namų aplinkos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, neieškoti ryšio su juo. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Įstatyme rašome, kad visiems procesiniams veiksmams bus taikomas pagreitintas procesas.

Grupė parlamentarų, daugiausiai konservatorių, anksčiau siūlė į įstatymą įrašyti nuostatą, kuri leistų pirmą kartą nutvertą smurtautoją tik įspėti ir palikti namuose, jeigu nekyla grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei. Tačiau Seimo nariams suabejojus, ar tai padės apsaugoti smurto aukas, šis siūlymas buvo atmestas.

Seimo Socialdemokratų frakcijoje dirbanti parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė šio įstatymo priėmimą ketvirtadienį vadino istoriniu įvykiu. „Mes apginsime šeimoje žeminamą žmogų“, – sakė ji.

Kitas socialdemokratas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad šio teisės akto napakaks – reikia, jog teisėsaugininkai būtų pasirengę jo įgyvendinimui. „Tam reikės ir papildomų lėšų, teks apmokyti pareigūnus, įsteigti centralizuotą specialiosios pagalbos tarnybą“, – pabrėžė politikas.

„Šito įstatymo nebuvimas pasitarnavo, kad Lietuva yra tarp tų „drąsių“ šalių, kurios leidžia galimybę kumščiais spręsti tokias problemas. Šita problema seniai žinoma, tik kažkodėl buvo vilkinama. Manyčiau, kad tas įstatymas iš esmės pakeis aukos ir smurtautojo galimybes. Ir tai svarbiausia, mes apsaugosim šimtus moterų ir vaikų, kurie kasdien patiria smurtą šeimose“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas nuogąstavo, kad įstatymas praktikoje neveiks ir esamos situacijos nepakeis. „Įsiskaičius į įstatymo tekstą, kyla klausimas, o kas gi toliau? Priimsime, o po kurio laiko konstatuosime faktą, kad jis neveikia, pulsime taisyti, švaistysime laiką. Įstatyme rašoma, kad gavęs pranešimą apie smurtą šeimoje policijos pareigūnas iškart pradeda ikiteisminį tyrimą. Jeigu jam skambins kokios poros kaimynas, kuriam pasirodė, kad smurtaujama, o tai bus netiesa? Kas bus tada?“, – klausė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos