Su G.Landsbergiu aptarėme politinę situaciją ir pastaruoju metu partiją krečiančius skandalus.
G.Landsbergis sulaukė daug kritikos dėl paviešintų faktų apie tris jo susitikimus su kyšininkavimu įtariamu buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Pats G.Landsbergis yra sakęs, kad susitikimuose nekalbėjo nei apie koncerno valdomos žiniasklaidos paramą partijai, nei apie finansus.
„Dalis informacijos buvo paviešinta, dalis dar bus atskleista, neabejoju, per teismo tyrimą. Susitikimai buvo trys“, – pripažino G.Landsbergis.
Aš, tiesą sakant, neturėjau galimybės susipažinti su jais gerai taip ir vieną kartą susitikęs aš neatsimenu galbūt tiksliai, ar tas žmogus, nenorėdamas supainioti ar pripainioti, aš pasirenku sakyti, kad neatsimenu, dėl to, kad tai būtų tikslesnė versija.
Pasak jo, pirmame susitikime jis apsilankė verslo biure ir susitiko su R.Kurlianskiu bei jam prisistatė.
Antrą kartą pietų su „MG Baltic“ atstovais G.Landsbergis atsivedė savo patarėją Joną Survilą. R.Kurlianskis, pasak G.Landsbergio, taip pat atvyko ne vienas. Tačiau su kuo – politikas dėjosi neatsimenantis.
„Gali būti (Romanas Raulynaitis, LNK valdybos narys, alkoholinių gėrimų gamintojo „Stumbras“ stebėtojų tarybos pirmininkas - red.) Aš, tiesą sakant, neturėjau galimybės susipažinti su jais gerai taip ir vieną kartą susitikęs aš neatsimenu galbūt tiksliai, ar tas žmogus, nenorėdamas supainioti ar pripainioti, aš pasirenku sakyti, kad neatsimenu, dėl to, kad tai būtų tikslesnė versija“, – 15min studijoje teigė Tėvynės sąjungos vadovas.
Neatsimenantis politikas tikino ir apie ką konkrečiai tuomet kalbėta.
„Detalių tikrai neatsiminsiu. Politinė apžvalga kokia nors, pasidalijimas įžvalgomis“, – taip susitikimą apibūdino G.Landsbergis.
Derinti programos juodraštį – normalus procesas
Vėliau jis tikino partijos rinkimų programos juodraščiu pasidalijęs su daugiau nei 50 adresatų ir prašęs pastabų dokumentui. Vienas iš programos gavėjų buvo R.Kurlianskis.
R.Kurlianskis pastabų turėjo. Tuomet G.Landsbergis su R.Kurlianskiu susitiko trečią kartą.
„Jokių. Atsiliepė su pastabomis ir pataisymais. Negalėčiau dabar identifikuoti. Tai buvo žmonės, kurie, nekalbant, apie konkretų MG atvejį, jie nieko netaisė mūsų programoje, tik siūlė aptarti ją plačiau. Tokia buvo indikacija. Tačiau tikrai sulaukiau pamąstymų apie programą iš bankų analitikų, iš ekonomistų žymių, žinomų, kurie taip pat siūlė susitikti ir aptarti programas. Aš manau, kad tai ganėtinai normalus politinis procesas“, – klausiamas, kokias pastabas programai turėjo „MG Baltic“, – atsakė G.Landsbergis.
Jis nepasakė, kuriems dar verslininkams siuntė partijos programos juodraštį, bet tikino, kad adresatų sąraše buvo didžiosios dalies Lietuvos žiniasklaidos įmonių vadovai. Esą taip norėta gauti dėmesio iš žurnalistų.
G.Landsbergis vėlgi tikino su buvusiu 15min direktoriumi Tomu Balžeku susitikinėjęs dažniau ir net privačioje aplinkoje.
„T.Balžekas lygiai taip pat nebuvo žurnalistas, bet lygiai taip, aš manau, jis turėjo įtaką jūsų žiniasklaidos priemonei ganėtinai didelę būdamas jos direktorius. Lygiai taip pat aš informuoju jį tikėdamasis, kad informuoju visą redakciją“, – aiškino G.Landsbergis.
Patikslinus, kad bent jau 15min žurnalistų dėmesio lengviau būtų sulaukti parašius vyriausiajam redaktoriui, o ne direktoriui, G.Landsbergis tikino, kad greičiausiai programą siuntė ir redaktoriams.
Jis pats tikino su R.Kurlianskiu kalbėjęs tik apie „MG Baltic“ žiniasklaidos objektyvumą konservatoriams ir neprašęs palankumo. G.Landsbergio teigimu, jis apklausoje STT nesakė frazės „prašiau nesudarinėti nepalankių sąlygų viešojoje erdvėje“ ir „Lietuvos ryto“ buvęs cituojamas netiksliai.
Visgi Tėvynės sąjungos pirmininkas pripažino, kad po kratų buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio namuose ir jam pareikštų įtarimų kyšio paėmimu, perkratė atmintį ir pagalvojo, apie ką pats kalbėjo su R.Kurlianskiu. Tačiau ir dabar G.Landsbergis sako neatsimenantis, kad tuose susitikimuose būtų buvę kas nors neįprasta, pavojinga.
Nebent jūsų teiginys būtų, kad visi vagys yra, tai tada, matyt, neįtikinamai. Bet, jeigu jūsų toks teiginys nėra, tai tada jūs pati turėtumėte ir atsakyti. Ne neprašė, kategoriškai nieko neprašė.
„Tuo metu nesusidarė toks įspūdis“, – klausiamas, ar susitikimuose su R.Kurlianskiu nekilo nuojauta, kad jis nori daugiau nei kiti žiniasklaidos įmonių vadovai.
„Nieko panašaus. Kategoriškai ne“, – klausiamas, ar jo susitikimuose su „MG Baltic“ atstovais nebuvo prašoma paveikti savo partijos frakcijos Seime narius taip, kad jie balsuotų už „MG Baltic“ naudingus teisės aktus, sakė G.Landsbergis.
Klausiamas, ar jam pačiam įtikinamai skamba tai, kad R.Kurlianskis, kaip dabar aiškėja, kitų politikų prašė balsų konkretiems įstatymų projektams, o jo neprašė nieko, G.Landsbergis tikino, kad būtent taip ir buvo.
„Nebent jūsų teiginys būtų, kad visi vagys yra, tai tada, matyt, neįtikinamai. Bet, jeigu jūsų toks teiginys nėra, tai tada jūs pati turėtumėte ir atsakyti. Ne, neprašė, kategoriškai nieko neprašė. Ir mūsų diskusijų apie jokius mainus niekada nebuvo“, – teigė G.Landsbergis.
L.Kasčiūno išpažintis nerimo nekėlė
G.Landsbergiui pastaruoju metu tenka aiškintis ir dėl kitų partijos narių, pirmiausia Lauryno Kasčiūno, kuris neslepia iš „MG Baltic“ gavęs finansinę paramą savo įsteigtai viešajai įstaigai „Valstybingumo ir tradicijų studijų centras“ ir vykdęs verslininko prašymus.
Klausiamas, kodėl L.Kasčiūno narystė partijoje sustabdyta tik dabar, nors pats L.Kasčiūnas iškart po kratų pas E.Masiulį apie bendravimą su „MG Baltic“ ir apie gautą įmonės finansinę paramą, apie tai pranešė partijos pirmininkui, G.Landsbergis sakė manantis, kad iki šiol nežino visos informacijos.
„Tuomet tai neatrodė labai nerimą keliančio. Jis nebuvo Seimo narys ir gausybė kitų dalykų. Svarbiausia yra, kokia seka įvykių. Dabar aš manau, kad Priežiūros komiteto priimti sprendimai teisingi“, – sakė G.Landsbergis.
Jis tiksliai nepasakė, ar žinojo, kad L.Kasčiūnas ne tik ėmė „MG Baltic“ paramą, bet ir įtikinėjo Seimo narę Ireną Degutienę, kuriai patarinėjo visuomeniniais pagrindais, palaikyti Vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Tačiau paprašytas įvertinti, ar neatsitiko taip, kad tik tai daryti atsisakiusi I.Degutienė išgelbėjo partiją nuo įtarimų, G.Landsbergis pyktelėjo ir vėl ėmėsi palyginimų su žiniasklaida.
„Jūs kalbate labai plačiais terminais. Tai turbūt yra žiniasklaidos priemonės, kurios įtariamos – vieno didžiausių portalų savininkas yra įtariamas politinės korupcijos byloje, bet aš turbūt nesakyčiau, kad jus skiria vienintelis dalykas, kad jūsų portalas dar nėra įtariamasis. Manau, kad yra padorumo ribos, kuriuos vieni peržengia, o o kiti neperžengia. Lygiai taip pat su politinėmis organizacijomis“, – teigė G.Landsbergis.
Kalbėdamas apie jam premjero patarėjo Skirmanto Malinausko mestus kaltinimus dėl uošvio Evaldo Čijausko tariamų įtakų G.Landsbergis sakė, kad visi turi teisę politikuoti ir išreikšti nuomonę, tačiau akcentavo, kad premjero patarėjas melavo ir šmeižė rašydamas, kad G.Landsbergis yra lankęsis R.Kurlianskio namuose. Vis dėlto teisinėmis priemonėmis konservatorių lyderis gintis neketina.
Kartu jis tikino uošvio darbovietę privačių interesų deklaracijoje nurodęs jau seniai. Uošvės Nijolės Čijauskienės darbo Žuvininkystės tarnyboje G.Landsbergis nebuvo deklaravęs, nes pasak jo, nežinojo, kad ji ten dirbo. Šiuo metu, pasak politiko, uošvė yra išėjusi į pensiją. Atsiprašome už tiesioginiame eteryje netiksliai nurodytą šią informaciją.
