Ketvirtadienio rytą pietryčių Lietuvą užklupo itin stipri liūtis – užlietose gatvėse skendo automobiliai, sugedus siurblinės darbui į Nerį pasipylė nuotekos, vandenyje atsidūrė garažai ir rūsiai. Pasak meteorologų, į vieną kvadratinį metrą prilijo 56 litrai vandens.
Tad galbūt ironiška, jog Gedimino kalnui, kurio būklė daugeliui kelia nerimą, gausus lietus nepadarė nieko.
„Gerai praėjo. Žymesnės žalos nepadarė jokios. Mūsų specialistai dabar dirba ant kalno, nieko jie nepastebėjo kažko tokio“, – penktadienį 15min sakė Jonas Satkūnas.
Jo teigimu, liūtis lemia vadinamąją plokštuminę nuoplovą. „Kai vanduo teka šlaitu, jis vis tiek nuneša tam tikrą kiekį dalelių. Ypač neapžėlusiuose šlaituose ta plokštuminė nuoplova formuojasi“, – paaiškino jis.
J.Satkūno teigimu, tam, kad susiformuotų vadinamosios išgraužos, reikia, kad tam tikroje vietoje susikauptų dideli vandens kiekiai: „Bet dabar lietaus kanalizacija veikia pakankamai gerai, ji nudrenavo visą kalno viršuje susikaupusį lietaus vandenį. Tad viskas atrodo neblogai.“
Jis nenorėjo svarstyti, ar ne per vėlai susizgribta dėl Gedimino kalno skelbti ekstremalią padėtį – tai buvo padaryta ketvirtadienio vakarą.
LGT vadovas teigė, kad apie avarinę kalno būklę tarnyba informavo tada, kai pastebėjo jos požymius – balandžio mėnesį.
Pašnekovas pabrėžė, jog ekstremalios padėties paskelbimas reikalingas tam, kad būtų pradėti kiti veiksmai. Ketvirtadienio vakarą R.Šimašius paaiškino, jog paskelbus ekstremalią padėti bus galima greičiau naudoti pinigus kalno sutvarkymui.
Tarnybos direktoriaus teigimu, kalno gelbėjimas jau yra pradėtas: „Žingsniai daromi nuosekliai, yra planas, kurį koordinuoja kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Šiaurės vakarinis šlaitas jau yra atstatomas, „gydomas“, jau projektas statybinis įgyvendinamas yra. Dabar reikia sulaukti, kol bus parengtas pietrytinio šlaito sutvarkymo projektas. Veiksmai sudėlioti, apskaičiuoti, pamatuoti, reikia juos tiktai žengti.“
