Politologo Lauro Bielinio manymu, šiemet prezidentė sugebėjo blaiviau suvokti savo vietą politinėje Lietuvos sistemoje.
„Ji pradeda žvelgti į Seimą, į politines partijas su didesne pagarba. Nors ji retkarčiais lepteli nesąmoningų ir nepritinkančių aukšto rango politikui žodžių apie alergijas partijoms, bet iš tiesų, lyginant su kadencijos pradžia, kai politines partijas ir Seimą D.Grybauskaitė išvis ignoravo, dabar ji labiau skaitosi“, – teigė politologas.
Politologai sako, kad klaidų šiemet valstybės vadovė padarė kur kas mažiau, nei trečiaisiais ar antraisiais kadencijos metais.
Tą patį prezidentės pasiekimą nurodo ir politologas Ramūnas Vilpišauskas. Pasak jo, D.Grybauskaitė per ketvirtuosius kadencijos metus įsijautė į prezidentės vaidmenį ir pakeitė net kalbėjimo stilių.
„Per pastaruosius metus galima aiškiai matyti stiliaus pasikeitimą, kuris geriausiai atsiskleidė paskutiniame metiniame pranešime, besiskyrusiame nuo ankstesnių metinių pranešimų ir stiliumi, ir turiniu. Jame daugiau pozityvių dalykų akcentuojama, ne tik išsakoma kritika“, – teigė jis.
Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, per šiuos metus prezidentė aiškiau nei iki tol pademonstravo ir savo politines pažiūras.
„Politikoje neutralių žmonių negali būti, todėl žinojimas, su kuriais žmonėmis, partijomis prezidentei pakeliui, yra naudingas. Žinoma, populiarumas dėl to gali nukentėti, nes didelį populiarumą galima turėti tik būnant remiamam žmonių su skirtingais įsitikinimais“, – teigė jis.
Ryškesnė užsienio politikoje
Politologas R.Vilpišauskas pažymi, kad ketvirtaisiais kadencijos metais D.Grybauskaitė tapo kur kas aktyvesnė užsienio politikoje.
„Dar pernai pavasarį galima buvo pastebėti, o pastaraisiais mėnesiais, kai prasidėjo pirmininkavimo ES Tarybai klausimai, tapo ypač akivaizdu, kad prezidentė aktyvi. Nors pati ir nepirmininkauja Tarybai, bet ji akivaizdžiai ėmėsi atstovavimo Lietuvai ir tapo Lietuvos veidu pirmininkavimo klausimais“, – teigė jis.
Politologas pastebi, kad itin daug dėmesio D.Grybauskaitė ėmė skirti Rytų partnerystės šalims, ypač Ukrainai, ir čia jos vykdoma politika mažai tesiskiria nuo pirmtako Valdo Adamkaus veiklos.
Politologas M.Jastramskis taip pat pažymėjo, kad per pastaruosius kadencijos metus prezidentė užsienio politikoje ne tik nebepadarė didelių klaidų, bet ir pelnė pasiekimą – Karolio Didžiojo apdovanojimą.
Džojos Gundos Barysaitės/Prezidentės spaudos tarnybos nuotr./Dalia Grybauskaitė apdovanojimu džiaugėsi kartu su jos pasveikinti atvykusiais lietuviais. |
„Tai Lietuvos šalies prestižui labai svarbu“, – sakė jis.
Tik politologui L.Bieliniui vis dar betrūksta prezidentės iniciatyvų užsienio politikoje. Pasak jo, prezidentė suklysta pasirenkant užsienio politikos kryptį ir sukant į Šiaurę, o laiko patikrintus partnerius – Lenkiją ir JAV – nustumiant pašalėn.
„Čia esame daug silpnesnėje pozicijoje nei buvome prieš jos kadenciją, nes be Lenkijos aš neįsivaizduoju Lietuvos europinėje sistemoje arba įsivaizduoju labai sunkiai. Lenkija yra be galo istoriškai, politiškai, kultūriškai artima mums ir jos negalima ignoruoti“, – įsitikinęs jis.
Trūko aiškesnio žodžio
Vardindami prezidentės klaidas politologai pripažino, kad šiemet jų valstybės vadovė padarė kur kas mažiau, nei trečiaisiais ar antraisiais kadencijos metais.
„Klaidų surasti šiemet kur kas sunkiau. Anksčiau labiau strigo užsienio politika, buvo tokių įstatymų, kuriuos reikėjo vetuoti, bet ji to nedarė. Šiemet jos dalyvavimas formuojant naują Vyriausybę gali būti vertinamas įvairiai, tačiau aš nesakyčiau, kad tai klaida“, – teigė R.Vilpišauskas.
Šioje situacjoje prezidentė aiškiai įvardijo, kad jai Darbo partijos dalyvavimas koalicijoje nepriimtina, tačiau galiausiai tikslo nepasiekusi sugebėjo laiku atsitraukti.
Sprendžiant pagal politinį populiarumą, veiksmingumą, asmens ir jo partijos įtakingumą, manau, kad Algirdas Butkevičius yra tas politikas, kuris, jei norėtų, galėtų sudaryti rimtą konkurenciją prezidentei, - sako Laurdas Bielinis.
„Ji pirmą kartą susidūrė su iššūkiu formuoti Vyriausybę. Mano požiūriu, jei prezidentės pozicija nebūtų buvusi aštri nuo pradžių, tai teisinės neliečiamybės panaikinimas „darbiečiams“, visi kiti įtarimų reikalai nebūtų taip greit pajudėję. Po aštrių žodžių socialdemokratai suprato, kad čia paprasta nebus“, – dėstė ir M.Jastramskis
Klydo prezidentė, pasak politologų R.Vilpišausko ir M.Jastramskio, tik bandydama vaikytis reitingų ir kai kuriais klausimais ar bijodama nuvilti rinkėjus, ar numanydama, kad Vyriausybė bei Seimas jos gali nepalaikyti, neišsakydavo savo aiškios, griežtos pozicijos.
„Manau, aukšti reitingai kartais turi būti išnaudojami viešųjų interesų gynimui net tada, kai po to prezidentė gali tarpinstituciniuose santykiuose nelaimėti. Jos atsargumas kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, energetikos projektų, euro įvedimo, man atrodo, buvo gal kiek per didelis“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
M.Jastramskis pasigedo ir griežtesnio D.Grybauskaitės žodžio apie Garliavos istoriją. Bandydama būti visiems gera, anot politologo, prezidentė šioje istorijoje sudarė tokį įspūdį lyg pati abejotų Lietuva kaip teisine, demokratine valstybe.
Konkurentų neturi
L.Bielinis sako, kad D.Grybauskaitė jau dabar turėtų atskleisti, ar ji vis dėlto pasiryš siekti antrosios kadencijos ir dalyvaus prezidento rinkimuose. Jei taip, juos be vargo laimės, sutaria visi politologai. Vienintelis politikas, kuris galėtų prezidento rinkimuose D.Grybauskaitei įtikinamai pasipriešinti, politologų nuomone, yra dabartinis premjeras.
„Sprendžiant pagal politinį populiarumą, veiksmingumą, asmens ir jo partijos įtakingumą, manau, kad A.Butkevičius yra tas politikas, kuris, jei norėtų, galėtų sudaryti rimtą konkurenciją prezidentei“, – teigė L.Bielinis.
Tuo tarpu kitos politinės ir visuomeninės figūros, anot politologo, rimtesnių galimybių pasipriešinti D.Grybauskaitės populiarumui šiuo metu neturi.
„Tokių ryškių kandidatų, koks kažkada buvo Justinas Marcinkevičius, šiandien mes tikrai neturime“, – sakė jis, klausiamas, ar koks nors asmuo negalėtų šauti į populiarumo aukštumas prieš pat rinkimus.
Įdomesni prezidento rinkimai Lietuvos lauktų tik tokiu atveju, jei D.Grybauskaitė atsisakytų juose dalyvauti. Tuomet, pasak politologo, visos partijos tikrai keltų savo kandidatus ir kova būtų sunkiai prognozuojama.
Vieninteliai apie galimybę kelti savo kandidatūras 2014 m. prezidento rinkimuose metant pirštinę D.Grybauskaitei anksčiau užsiminę konservatorius Vygaudas Ušackas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, pasak L.Bielinio, dabar jau greičiausiai tokių minčių yra atsisakę.
„V.Ušackas nekandidatuos, nes jis žmogus protingas ir moka apskaičiuoti, supranta politinius šachmatus ir supranta, kad be plačios politinės paramos jam bus sunku konkuruoti. Be to, jo karjera ir dabar ryški, įdomi. Tuo tarpu A.Zuokui labai didelis pasiekimas ir pergalė būtų dar metus išsilaikyti mero kėdėje, o apie prezidento rinkimus jam nė neverta svajoti“, – teigė L.Bielinis.
Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius |