– Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje. Ar tam ruošėtės?
Vienas pasiūlymas atrodė juokingas, nes sunkiai įgyvendinamas, kitas – nes medžiotojams masiškai šaudyti šernus atrodė neetiška.
– Birželio mėnesį Baltarusijoje buvo diagnozuotas afrikinis maras. Visi žinojome, kad Baltarusijoje situacija yra nekontroliuojama. Mes kreipėmės į premjerą, Vyriausybę, Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijas, kad išspręstų klausimą dėl laukinių šernų.
Su Baltarusija turime apie 700 kilometrų pasienio ruožą. Mūsų siūlymai buvo užsitverti tvora, bet į tai visuomenė pažiūrėjo su šypsena. Kitas siūlymas buvo aktyviai medžioti šernus. Kitokių sprendimų ir idėjų mes neturėjome.
– Ar šių priemonių buvo imtasi?
– Nei vienas, nei kitas pasiūlymas nebuvo vykdomas. Vienas pasiūlymas atrodė juokingas, nes sunkiai įgyvendinamas, kitas – nes medžiotojams masiškai šaudyti šernus atrodė neetiška. Šiandien turime marą Lietuvoje.
– Kokių priemonių teks imtis dabar?
– Reikės naikinti šernus čia ir toliau galvoti, kaip apsisaugoti nuo ateinančių iš Baltarusijos. Užduotis neišnyko, o tik dar labiau pasunkėjo, bet čia jau medžiotojų ir Aplinkos ministerijos klausimas. Jie turi galvoti, kokių priemonių imsis.
Lietuva turi įsteigusi buferinę zoną ir sumažinusi, bet nepanaikinusi tikimybės, kad infekcija gali plisti nuo šernų į kiaulių ūkius. Jei šernų situacijos nesuvaldysime, liga plis, ji apims kitus rajonus. Paskelbus, kad liga nustatyta naminiuose ūkiuose, valstybių reakcija būtų visai kitokia.
– Kokios reakcijos galima laukti iš užsienio valstybių?
– Dabar valstybių reakcija nebus švelni, bet ji bus pati švelniausia iš visų galimų scenarijų. Bent jau taip turėtų būti. Europos Sąjungos šalys, nustačius virusinę ligą, standartiškai padidina stebėseną, prašo ataskaitų, bet dažniausiai uždaromi tik tie rajonai, kuriuose nustatyti ligos židiniai.
– O Rytų kaimynė?
Kaip sureaguos Rusija ir Baltarusija, priklauso nuo mūsų valdžios santykių su kaimynėmis.
– Kaip sureaguos Rusija ir Baltarusija, visiškai neaišku. Matėte, kas darėsi su pienu ir mėsa. Net kai nėra argumentų jie jų randa. Dabar jau argumentas yra. Situacija visiškai neaiški ir priklauso nuo mūsų valdžios santykių su Rusijos valdžia.
Yra prekybiniai sertifikatai, kuriuose nurodyta, kiek laiko iš šalių, kuriuose užfiksuotas maras, negali būti vežami produktai. Tai gali būti 2–3 metai ar net daugiau. Tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje taip pat yra fiksuoti maro židiniai, tačiau ribojimus Baltarusijai importuoti mėsą Rusija nuėmė.
– Kol kas virusas plinta tarp šernų. Kiek tai pavojinga Lietuvoje auginamoms kiaulėms?
– Nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas klasikinis maras, mes įdėmiai peržiūrėjome gyvulininkystės ūkių biosaugos taisykles. Veterinarijos tarnyba įdėmiai tikrino ir tikimės, kad šios priemonės suveiks. Tai nėra šimtaprocentinė panacėja.
Rizikingiausi liekai tie ūkiai, kuriuose laikomos viena ar kelios kiaulės. Tarp tokių laikytojų yra ir socialinės rizikos šeimų, kurios geria ir vaikų neprižiūri, todėl tikėtis, kad jie laikysis biosaugos taisyklių, kai jie kiaules ne visada pašeria, būtų naivu.
– Ar tai reiškia, jog smulkieji kiaulių augintojai turės atsisakyti gyvulininkystės?
– Gal pamenate, koks kilo ažiotažas, kai valstybė tokius ūkius bandė panaikinti zonoje su Baltarusija. Tai buvo vertinama kaip kažkoks baisus žingsnis, tačiau jei kiaulių maras plis toliau, smulkius ūkius toliau teks naikinti. Į Ispaniją ir Portugaliją 1970 m. atėjo afrikinis kiaulių maras, kuris siautėjo dvidešimt metų, kol nebuvo išnaikinti smulkūs ūkeliai.
– Kaip į šią žinią turi reaguoti Lietuvos žmonės? Ar afrikinis kiaulių maras pavojingas jų sveikatai?
Tai išimtinai šernų ir kiaulių liga. Žmogus nuo tos ligos nemiršta.
– Tai išimtinai šernų ir kiaulių liga. Žmogus nuo tos ligos nemiršta. Mums ši liga sukelia ekonomines pasekmes, nes negalime auginti kiaulių ir jomis prekiauti. Nuostoliai gana dideli. Nuo šios ligos kiaulėms vaistų nėra ir imunitetas neatsiranda. Ji lengvai plinta ir labai sunkiai išnaikinama.
Šernai yra lygiai tos pačios kiaulės, tik laisvai lakstančios po mišką. Niekas nežino, kokius jos kontaktus turi dieną ar vakare. Jos viena su kita susikriuksi. Jei eina šernų banda, tai sveiki gyvūnai užsikrėsti gali per išmatas, šlapimą, apgraužtas žieves. Net nereikia susitikti. Būtent todėl virusas plinta greitai.
Griežtina kontrolę
Darbuotojai bei įmonės svečiai, paskutines 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į fermą.
Lietuvos kiaulių augintojai jau ėmėsi priemonių kovoti su afrikiniu kiaulių maru.
„Papildomų saugumo priemonių ėmėmės jau anksčiau. Nors priemonės yra labai griežtos, tačiau manome, kad šioje situacijoje negali būti perteklinio atsargumo“, – sakė vienos didžiausių šalies kiaulių augintojų UAB „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Pasak jo, afrikinis kiaulių maras, aptiktas laukiniuose šernuose, kol kas neriboja komercinės kiaulių augintojų veiklos.
Darbuotojai bei įmonės svečiai, paskutines 48 valandas lankęsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, nėra įleidžiami į fermą. Darbuotojai negali laikyti kiaulių namų ūkiuose. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, būtina nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas.
Darbuotojams – jokios kiaulienos
Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik per specialų koridorių. Kraunant kiaules transportavimui yra naudojamos trijų dalių rampos. Tokiu atveju, nėra jokio sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų.
Sustiprinus biosaugos priemones, į ūkius uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu, kurio sudėtyje nėra jokių kiaulienos gaminių.
