„Technologinis jų sudėtingumas kyla“, – sakė A.Plėštys, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius.
Anot A.Plėščio, kibernetinių atakų vykdytojus labiausiai domina informacinė infrastruktūra ir strateginiai objektai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Zokniuose.
Juozas Olekas savo ruožtu pabrėžė, kad didžiausia kibernetinių atakų rizika kyla bankų, šilumos ūkio, vandens tiekimo sektoriams ir krašto apsaugos sistemai.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo ruožtu pabrėžė, kad didžiausia kibernetinių atakų rizika kyla bankų, šilumos ūkio, vandens tiekimo sektoriams ir krašto apsaugos sistemai.
Pasak jo, tarybos svarbiausias tikslas yra keistis kibernetinio saugumo informacija tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, patarti tiek verslo, tiek valstybės subjektams, siekiant „užbėgti įvykiams už akių ir užkardyti kai kurias atakas“.
„Buvo pasikeista informacija apie dabartinę situaciją, kada įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, buvo pristatyti centro planai, veiksmai į ateitį, išklausytas įvairių institucijų atstovų požiūris, kur link turėtumėme vystytis, ką turėtumėme gerinti, įvertintos pirmosios atakos, kurios įvyko, informacijos sklaida tokiu metu“, – žurnalistams antradienį sakė J.Olekas.
Ministro teigimu, tarybos posėdyje taip pat buvo pristatyti centro personalo komplektavimo, įrangos įsigijimo, ypatingos svarbos objektų nustatymo planai.
A.Plėštys pripažino, kad taryboje veikiant ir verslo subjektams, požiūriai daugiausia išsiskiria dėl to, kas turėtų būti atsakingas už kibernetinį saugumą. A.Plėščio teigimu, verslas nori, kad tai darytų valstybė.
„Verslas bando apsisaugoti valstybės sąskaita ir, aišku, daryti verslą – jie jaučia, kad tai yra nauja sritis ir kad yra galimybė uždirbti. Valstybinės institucijos žiūri daugiau valstybės saugumo (...), visada yra konfliktas šioje vietoje, tad reikia ieškoti balanso“, – sakė jis.
Anot J.Oleko, posėdyje buvo konkrečiai klausiama, ar verslas finansiškai prisidėtų prie Nacionalinio kibernetinio saugumo centro infrastruktūros kūrimo.
Anot J.Oleko, posėdyje buvo konkrečiai klausiama, ar verslas finansiškai prisidėtų prie Nacionalinio kibernetinio saugumo centro infrastruktūros kūrimo.
„Buvo klausiama, ar privatus sektorius tam pasiruošęs. Atsakymas buvo – taip, jie yra pasiruošę“, – sakė J.Olekas.
Jis patikino, kad šiuo metu centras ir kitos institucijos jau „yra pajėgios“ kovoti su kibernetinio saugumo grėsmėmis, tačiau tiek jis, tiek A.Pleškys pripažino, jos „šimtu procentų“ atakų išvengti neįmanoma, tad būtina ne tik atnaujinti įrangą, bet nuolat vykdyti specialistų pratybas, mokymus.
Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT) duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį CERT ištyrė 9 527 incidentus, apie kuriuos pranešė ryšio paslaugų teikėjai, interneto vartotojai ar analogiškos užsienio tarnybos. Tai yra beveik penktadaliu mažiau, nei pirmąjį šių metų ketvirtį (11 707 incidentai) ir beveik trečdaliu daugiau, nei tuo pačiu metu pernai (7 373 incidentai).
Beveik pusės visų antrąjį šių metų ketvirtį tirtų incidentų priežastys buvo įrenginių saugumo spragos, 27 proc. – kenkėjiška programinė įranga, apie 13,5 proc. incidentų buvo susiję su informacinių sistemų užvaldymu.
Kibernetinio saugumo taryba sudaryta gegužę, joje be įvairių ministerijų ir valstybinių institucijų veikia policijos, Lietuvos banko, aukštųjų mokyklų, asociacijos „Infobalt“, komercinių bankų, šilumos bei vandens tiekimo įmonių atstovai.
