Užsukęs į Konstitucinį Teismą sostinės Gedimino prospekte pasijunti tarytum didikų dvarelyje: erdvūs ir aukšti koridoriai iškloti žingsnius sugeriančiais kilimais, o pro plačius langus dienos šviesa krinta ant nulakuotų iki blizgesio turėklų. Tačiau dar ne šie neseniai restauruoto interjero ir dekoro elementai artina Lietuvos Konstitucijos sargybinių instituciją prie aukštuomenės.
Paskutinis E.Kūrio aliejinis atvaizdas buvo pakabintas ant vinies vos jo kadencijai pasibaigus – pernai kovą.
Pirmiausia svečią ar viešnią pasitinka rimti žvilgsniai iš tapytų paveikslų galerijos. Ką nors panašaus kiekvienam yra tekę regėti muziejinėse bajorų ir grafų menėse. Lietuvos institucijose iki šiol buvo įprasta matyti fotografinius buvusių jų vadovų portretus, o ne tapybinius.
Antrajame teismo aukšte greta keturių šalies teisėkūros pradininkų ir garsiausių teisės istorikų rikiuojasi atkurtos Lietuvos KT pirmininkai: profesoriai Juozas Žilys, a. a. Vladas Pavilonis ir Egidijus Kūris.
Tapė iš nuotraukų
„Mes nusprendėme tobuliau padaryti, nei yra ministerijose. Ten – fotografija, o čia – kaip ir meno kūrinys. Be to, ministrų būna ir dvidešimt, o mes kol kas turime tik tris pirmininkus“, – aiškino šios galerijos įrengimą kuravęs buvęs KT kancleris Viktoras Rinkevičius.
Jis teigė idėją iškabinti nutapytus teismo pirmininkų portretus parsivežęs iš Vokietijos. „Vokietijos Konstituciniam Teismui jau daugiau kaip 50 metų, ir ten tų portretų labai daug“, – sakė jis.
Tiesa, prieš keliolika metų papuošti sienas drobėmis su keturių ryškių Lietuvos teisininkų veidais pirmasis sugalvojo teisės istorikas Vytautas Andriulis. Tad jo sumanymą V.Rinkevičius užpernai tik papildė. Buvęs kancleris užsiminė, kad galerija buvo išplėsta gavus ir buvusio KT pirmininko E.Kūrio bei praėjusios kadencijos teisėjų palaiminimą. „E.Kūris tai nelabai vykusiai nupieštas, net nelabai panašus. O J.Žilys gerai pavyko“, – mano V.Rinkevičius.
Pats J.Žilys, pirmasis KT pirmininkas, nedrįso vertinti savo atvaizdo ir atlikto darbo kokybės. „Gal ir nieko. Šiaip jau nesureikšminu. Galbūt portretai turės istorinę reikšmę ir bus naujas institucijų formavimosi aspektas“, – sakė jis.
KT kanceliarija už tris menininko Liudviko Pociaus iš nuotraukų tapytus paveikslus sumokėjo palyginti nebrangiai – po 1,3 tūkst. litų už vienetą. Paskutinis, E.Kūrio, aliejinis atvaizdas buvo pakabintas ant vinies vos jo kadencijai pasibaigus – pernai kovą.
Kažin ar čia labai originalu: institucijose man tai atrodo primityvu, naivu ir juokinga. Šiuo atveju dar daugiau galėtų pasakyti psichoanalitikai ir kultūros antropologai, – mano E.Aleksandravičius.
Pats jis nebuvo linkęs gilintis į estetinę ir simbolinę šių portretų interpretaciją. „Kokį dar paskvilį Vasiliauskas (LŽ vyriausiasis redaktorius – aut.) liepė parašyti?“ – nukirto profesorius.
Mažumėlę juokinga
Istorijos profesorius bei apžvalgininkas Egidijus Aleksandravičius KT paveikslų galerijos nesieja su aukštuomenės tradicijų tęstinumu ir vertina ją kaip neskoningą. „Kažin ar čia labai originalu: institucijose man tai atrodo primityvu, naivu ir juokinga. Šiuo atveju dar daugiau galėtų pasakyti psichoanalitikai ir kultūros antropologai“, – mano E.Aleksandravičius.
Jo vertinimu, iškabindama portretus valstybės institucija šitaip tik imituoja kilnumą, „tarytum beraščių Lietuvos bajorų palikuonys spiestųsi į draugiją bandydami parodyti savo pranašumą“. „Anksčiau tai buvo visiškai suprantama atminties saugojimo forma, svarbus ikonografinis liudijimas. Žmogus, tokioje galerijoje būdamas, jautėsi it tų idealų tęsėjas. Šį kartą portretai išduoda ne aristokratišką skonį, juolab kad tapyta iš nuotraukos. Tai yra žemiau bet kokios meno kriterijų vaterlinijos. Štai, jeigu talentingas dailininkas užfiksuotų gyvą pozuotoją, tuomet KT bent truputį pasireikštų kaip kultūros mecenatas, nes būtų sukurta meninė vertė“, – svarstė profesorius. Jis prisiminė keliose aukštosiose mokyklose regėjęs panašiai pavaizduotus rektorius, ir tie darbai jam pasirodę kičiniai.
E.Aleksandravičius kartu nusistebėjo ir paveikslų turiniu – galerijos seka, kai paskui keturis lietuvių teisės tėvus eina trys šiuolaikinės Lietuvos KT pirmininkai – kai greta Mykolo Romerio atsiduria ir E.Kūris. „Ko gero, tikras konstitucionalistas iš jų yra tiktai vienas – Konstantinas Jablonskis. Kiti su KT turi mažiau bendrybių, tad vadovaujantis tokiu gretinimu ir sąsajomis turbūt trūksta tik Tomo Akviniečio. Man sunku nekrizenti. Stebina, kad dar šiandien taip sugalvojama“, – sakė istorikas.
