Pajus visi, bet mažieji – labiau
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija įspėja, kad itin augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą brangins kartais.
„Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose. Kainų augimo priežastis vienintelė – brangstanti elektra“, – BNS teigė LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius.
Jis pateikė pavyzdį: „Varėnos vandenys“ aptarnauja 28 gyvenvietes, vandenį tiekia 7,2 tūkst. būstų ir 304 įmonėms. Įmonė dar sausio mėnesį už elektrą mokėjo 0,045 euro už kilovatvalandę (kWh), o rugpjūtį – jau 0,48 euro – dešimt kartų daugiau.
Esą jau dabar dalis įmonių bankrutuotų, jeigu galėtų, tik pagal savo specifiką jos to padaryti negali.
Anot B.Miežutavičiaus, didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose.
Vis dėlto didžiųjų miestų vandens tiekėjai labai gąsdinti savo klientų neskuba, teigdami, kad patys kainų didinti paprasčiausiai negali. Tačiau pripažįsta – elektros sąskaitos jiems išaugo net ir dešimt kartų
Už elektrą planavo mokėti 3,5 mln., bet bus bent 10 mln. eurų
UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė teigia, kad brangstantys energetiniai resursai daugiau ar mažiau įtakos turės visų be išimties įmonių rezultatams. Tad ir „Vilniaus vandenys“ ne išimtis.
„Buvo planuota, kad bendrovės elektros sąnaudos 2022 m. sudarys 3,5 mln. eurų. Kainoms drastiškai šoktelėjus į viršų jau dabar matome, kad šių metų pabaigoje elektros sąnaudos sudarys maždaug 10 mln. eurų. Taigi bendrovė patirs maždaug 6,5 mln. eurų daugiau sąnaudų, nei buvo suplanuota biudžete.
Įsivaizdavimui, vien tik už rugpjūčio mėnesį už sunaudotą elektros energiją bendrovė sulaukė 1,8 mln. eurų siekiančios sąskaitos (buvo planuota, kad ši sąskaita sieks 300 tūkst. eurų pagal vidutinį elektros suvartojimą rugpjūčio mėnesiais)“, – teigė R.Saulytė-Smalskė
Ji ramina, kad tai jokiais būdais neturės įtakos paslaugų tiekimui: „Vartotojams dėl paslaugų tiekimo sutrikimo nerimauti nereikėtų. Bendrovė jau iki šiol padarė daug žingsnių, didindama elektros gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, ėmėsi būtinų veiksmų efektyvinant veiklą. Pradėti darbai tęsiami.
Šiuo metu įmonė nuosekliai peržiūri visas sritis, pradedant vandens išgavimu ir baigiant veiklos administravimu, kur elektros energijos būtų galima sunaudoti mažiau. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir toliau dės pastangas išlaikant teikiamų paslaugų kokybę ir įgyvendinant numatytus investicinius projektus.“
Kiek didės kaina ir ar ji didės, pati bendrovė nesprendžia, nes yra reguliuojamų paslaugų teikėja, kainas reguliuoja ir nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Bendrovė pabrėžia neturinti galimybės vienašališkai keisti kainas, reaguodama į drastiškai kylančias sąnaudas.
„Vilniaus vandenų“ paslaugų už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kaina ir toliau išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir Europoje. Šiuo metu už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą daugiabučių gyventojai moka 1,45 euro, individualių namų – 1,43 euro už kubinį metrą, skaičiuojant be PVM.
Paslaugų kaina VERT sprendimu keitėsi nuo š. m. rugpjūčio 1 d. Į ją įskaičiuota dalis bendrovės sąnaudų, patirtų 2021 m. Tad brangstantys energetikos resursai dabartinėje vandens ir nuotekų tvarkymo kainoje neatsispindi.
Tikėtinas pabrangimas – 40-50 euro centų už kub. m, kas vidutiniam namų šeimos ūkiui Vilniaus mieste ir rajone reikštų apie 1,5 euro didesnes sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą per mėnesį.
Visgi net jei brangstantys energetiniai resursai VERT sprendimu būtų įskaičiuoti į tarifą, kas pagal šiuo metu galiojančius įstatymus galima tik po metų, pabrangimas lyginant su elektros ar šilumos kainomis vartotojams nebūtų reikšmingas ir neviršytų šiuo metu VERT numatytos vidutinių šeimos pajamų, t. y. 4 proc. ribos.
Tikėtinas pabrangimas – 40–50 euro centų už kub. m, kas vidutiniam namų šeimos ūkiui Vilniaus mieste ir rajone reikštų apie 1,5 euro didesnes sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą per mėnesį“, – teigė R.Saulytė-Smalskė.
Elektros sąskaita išaugo 10,5 karto
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas 15min teigė, kad sąskaitos už elektros energiją per metus išaugo įspūdingai: „Praėjusiais metais už elektrą mokėjome 6 ct/kWh, šiemet vidutiniškai mokame apie 45 ct/kWh.
Rugpjūčio mėnesį sąskaita už elektros energiją, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei 10,5 karto. Nepaisant to, kad rugpjūtį savo veikloje sumažinome elektros vartojimą apie 13 procentų, vien šį mėnesį sąskaita už elektrą siekė per 550 tūkst. eurų be PVM.“
Šiuo metu Klaipėdoje bendrovės klientams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, kai vanduo apskaitomas bute, siekia 2 eurus už kub. m.
„Paskutinį kartą kainos buvo peržiūrėtos šių metų vasarį, tačiau į kainą įtraukiant tik praėjusiais metais (2021 m.) turėtas išlaidas. Naujos kainos buvo skaičiuojamos 2021 m. pradžioje pagal tuo metu galiojusias elektros kainas, todėl nuo vasario mėnesio įsigaliojusioms kainoms nėra įskaičiuotas šių metų elektros kainų šuolis.
Mūsų gamyba – tiek vandens tiekimas, tiek nuotekų valymas – tiesiogiai susijusi su elektros energijos naudojimu, todėl drastiškai augančios kainos skaudžiai atsiliepia.
Atsižvelgiant į drastiškus elektros kainų pokyčius, akivaizdu, kad šie metai bus nuostolingi. Skaičiuojame, kad dėl išaugusių energetinių sąnaudų šiemet nuostolis gali siekti daugiau nei 2 mln. eurų ar net daugiau, jei elektros kainos ir toliau augs.
Mūsų gamyba – tiek vandens tiekimas, tiek nuotekų valymas – tiesiogiai susijusi su elektros energijos naudojimu, todėl drastiškai augančios kainos skaudžiai atsiliepia mūsų išlaidoms ir įgyvendinamiems projektams“, – kalbėjo „Klaipėdos vandens“ vadovas.
Skaičiuojame, kad dėl išaugusių energetinių sąnaudų šiemet nuostolis gali siekti daugiau nei 2 mln. eurų ar net daugiau, jei elektros kainos ir toliau augs.
Praėję metai įmonei buvo pelningi – grynasis pelnas 2021 metais siekė daugiau nei milijoną eurų.
Nedidės kartais
UAB „Kauno vandenys“ taip pat pripažįsta, kad dėl augančių elektros energijos išteklių, technologinių medžiagų, darbų bei paslaugų kainų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai didės, bet tikrai ne kartais. Bendrovė iki šiol dirba dar su 2021 metų birželio 1 dieną įsigaliojusiais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifais.
Šiuo metu bendrovė yra pateikusi Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) derinti naujas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo kainas. Preliminariais duomenimis, bendra paslaugų kaina gyventojams turėtų didėti apie 0,70 euro (su PVM).
Šiuo metu geriamojo vandens kaina vartotojams, gyvenantiems bute, yra 1,44 Eur/kub. m, vartotojams, gyvenantiems individualiame name, – 1,28 Eur/kub. m.
„Didžiausią įtaką kainai daro pasikeitusios ir vis dar augančios elektros energijos išteklių kainos rinkoje. Bazinėje kainoje įvertintos kainos yra daugiau kaip du kartus didesnės nei 2021 metų faktinės. Realios šiuo metu bendrovės tiekėjams mokamos kainos yra dar didesnės. Nemažą įtaką kainos augimui daro ir infliacijos didėjimas, kuris iškart padidina perkamų medžiagų ir perkamų paslaugų sąnaudas.
Kainų augimą taip pat lėmė ir taršos mokesčių tarifų didėjimas, technologinių medžiagų bei technologinio kuro (dujų) kainų kilimas“, – rašoma „Kauno vandenų“ komentare.
Išlaidos elektrai – 40 proc. visų sąnaudų
Tarp I grupės įmonių (didžiausių vandentvarkos bendrovių – „Vilniaus vandenų“, „Kauno vandenų“ ir „Klaipėdos vandens“) Kauno bendrovės taikomos kainos buvo žemiausios.
2022 m. rugpjūtį išlaidos elektros energijai jau sudarė 40 proc. visų bendrovės sąnaudų, kai per 2021 m. sąnaudos elektros energijai siekė tik 11 proc. visų bendrovės sąnaudų.
2022 metų rugsėjo 1 dieną taikomos paslaugų bazinės kainos vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bute, siekė: „Vilniaus vandenų“ – 1,45 Eur /kub. m, „Kauno vandenų“ – 1,44 Eur/kub. m, „Klaipėdos vandens“ – 2,00 Eur/kub. m.
Kaip teigia bendrovės atstovai, 2022 metų gegužės–liepos mėnesiais „Kauno vandenų“ sąnaudos sudarė 7,428 mln. eurų, iš jų išlaidos elektros energijai siekė 1,9 mln. eurų, arba 26 proc. visų sąnaudų.
2022 metų rugpjūčio mėnesį išlaidos elektros energijai jau sudarė 40 proc. visų bendrovės sąnaudų, kai per 2021 metus sąnaudos elektros energijai siekė tik 11 proc. visų bendrovės sąnaudų.
2021 metais vidutinis elektros energijos tarifas, kaip teigiama „Kauno vandenų“ komentare, buvo 0,085 Eur/kWh (be PVM; į tarifą įtrauktos visos dedamosios – ESO, „Litgrid“, VIAP, „Ignitis“). Šiuo metu įmonė perka elektros energiją „Nord Pool“ elektros biržos kainomis, todėl tarifas kinta kas mėnesį.
Pavyzdžiui, birželį jis siekė 0,26 Eur/kWh (be PVM), rugpjūtį – jau 0,52 Eur/kWh (be PVM).
„Kauno vandenų“ vien trijų šios vasaros mėnesių išlaidos už elektros energiją – 2,532 mln. eurų (be PVM). Tai yra beveik tiek, kiek buvo išleista per visus 2021 metus.
„Elektros energijos tarifas padidėjo 6 kartus, lyginant su 2021 metų tarifu“, – konstatavo „Kauno vandenų“ atstovė spaudai Vaida Bytautė.
Paruošė taupymo priemonių planą
Kaip patikino V.Bytautė, šiuo metu apie savivaldybės kompensacijas „Kauno vandenys“ informacijos neturi. Per Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją kreiptasi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl išaugusių elektros kainų kompensavimo (subsidijų skyrimo), kad vartotojams būtų amortizuojamas vandens kainų brangimas.
Bendrovė planuoja:
- taupyti dujas (atsisakyti dujų vartojimo technologiniame procese);
- taupyti elektrą (optimaliai valdyti technologinį procesą, atsižvelgiant į kiekvienos valandos elektros kainą, siurblinėse pakeisti senus siurblius modernesniais, iki šių metų pabaigos įvesti dvi saulės elektrines ir pastatyti naujas 3–4 objektuose (nuotekų valykloje, Apuolės, Aukštaičių ir Kalniečių siurblinėse), palikti minimalų lauko apšvietimą siurblinėse, pakeisti likusias lempas į LED);
- taupyti šilumos energiją (optimaliai pastatuose išdėstyti darbuotojus, parduoti ar išnuomoti nereikalingus pastatus, sumažinti patalpų šildymo temperatūrą 1 laipsniu).
Kauno miesto savivaldybė taip pat ruošia centralizuotą savo valdomų įmonių energijos taupymo planą, „Kauno vandenys“ teikia savo pasiūlymus.
„Numatyti infrastruktūros projektai bus tęsiami, tačiau dėl naujų objektų bus sprendžiama rengiant 2023 metų investicinės programos biudžetą. Nuotolinio darbo galimybė taip pat yra svarstoma“, – patikino „Kauno vandenų“ atstovė spaudai.
Bendrovės apyvarta 2021 metais buvo kiek daugiau nei 25,3 mln. eurų, pelnas siekė 537,8 tūkst. eurų. Planuojama, kad šiemet nuostolis sieks apie 4 mln. eurų.
Nauja asociacija
Didžiosios vandens tiekimo bendrovės akcentuoja būtinybę ir pačioms taupyti, vis dėlto bent jau vienoje vietoje jų išlaidos auga – šios trys įmonės rugpjūčio vidury susibūrė į naują asociaciją, pavadintą „Vandens jėga“.
Senąją – Lietuvos vandens tiekėjų asociaciją – visos trys didžiosios įmonės ketina palikti. Tačiau priklausymas naujajai joms gerokai brangiau kainuos.
Kaip Vilniaus tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto posėdyje sakė „Vilniaus vandenų“ direktorius Saulius Savickas, iki šiol senajai asociacijai nario mokestis per metus siekė beveik 5,3 tūkst. eurų.
Naujajai metų komestis sieks 30 tūkst. eurų „Vilniaus vandenims“, 20 tūkst. eurų „Kauno vandenims“ ir 10 tūkst. eurų „Klaipėdos vandeniui“.
Kaip teigė S.Savickas, asociacija tikisi pritraukti dešimt narių – visus garantinius vandens tiekėjus, tuomet esą ir mokestis atitinkamai mažės.
Naujosios asociacijos vadovu tapo Marius Švaikauskas, iki pernai Kalėdų vadovavęs „Vilniaus vandenims“ ir netikėtai pareigas palikęs.
Jis teigė, kad asociacijos poreikis atsirado todėl, kad „ligšiolines organizacijas bei sektoriaus atstovų iniciatyvas vertiname kaip nepakankamas tam, kad Lietuvoje vandentvarka vystytųsi, tobulėtų, keistųsi, stiprintų finansinį pajėgumą, gebėjimą įgyvendinti būtinus projektus, teiktų maksimalią naudą vartotojams“.
S.Savickas tvirtina, kad senojoje asociacijoje buvę interesų konfliktų tarp mažųjų ir didžiųjų vandens tiekėjų.
