2017 07 12

Kaip „paskirstomi“ mūsų pinigai, kuriuos sumokame valstybei?

Nuogąstavimų, kad kiekvienas šalies gyventojas nuo gaunamų pajamų įmokų ir mokesčių atseikėja labai daug, girdėjo kiekvienas. Vis dėlto, retas žino – kokią dalį su darbo santykiais susijusių pajamų iš tiesų sunešame į bendrą katilą. Dar retesnis gyventojas galėtų įvardinti, kaip paskirstomos tos lėšos. Į kurią socialinio draudimo „rūšį“ investuojame daugiausiai?
Eurai
Euras / 123rf.com

Uždirbantieji minimalų atlyginimą

Šiuo metu Lietuvos minimalus atlyginimas „ant popieriaus“ sudaro 380 Eur („į rankas“ – 335,3 Eur). Kokia suma tiek uždirbantis žmogus prisideda prie bendro valstybės kraičio?

Kiekvienas žmogus nuo su darbo santykių susijusių pajamų moka gyventojų pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, privalomojo sveikatos draudimo įmoką – Valstybinei ligonių kasai ir valstybino socialinio draudimo įmokas – „Sodrai“.

Minimumą uždirbantis žmogus kas mėnesį sumoka po 10,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Ši suma apskaičiuojama pagal tokią formulę – iš gyventojo atlyginimo atimamas jam taikomas neapmokestinamas pajamų dydis ir dauginama iš 0,15.

Pavyzdžiui: (380 – 310) × 0,15 = 10,50 Eur.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifas – 9 proc. nuo gaunamų pajamų – darbuotojas sumoka 6 proc., dar 3 proc. prideda darbdavys.

Taigi, prie darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, mokamo gyventojų pajamų mokesčio pridedame dalį jo mokamo privalomojo sveikatos draudimo įmokos dalį: 10,50 + (380 × 0,06) = 33,30 Eur.

Dar jis sumoka 3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmoką pensijų draudimui. Jei savarankiškai kaupia II pakopos pensijų fonduose, įmoka sudaro 5 proc. Tarkim, kad žmogus papildomai nekaupia ir skaičiuokim 3 proc., taigi jo įmoka bus 380 × 0,03 = 11,40 Eur.

Viso nuo savo atlyginimo į valstybės biudžetą žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį ir per mėnesį uždirbantis minimalią algą, sumoka 10,50 + 22,80 + 11,40 = 44,70 Eur.

Didžiąją dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotoją moka darbdavys, šios siekia – 31,18 proc. visos darbo vietos „kainos“. 30,48 proc. šios sumos skirta pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimams, 0,2 proc. – Garantinio fondui, 0,5 proc. – Ilgalaikio darbo išmokų fondui.

Už žmogų, kuriam „ant popieriaus“ moka minimalų atlyginimą, darbdavys sumoka 118,48 Eur socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Skaičiuojant bendrai su darbdavio mokesčiais ir įmokomis, minimaliai apmokamos darbo vietos „kaina“ – 498,48 Eur.

Kartu su darbdaviu žmogus nuo minėtos sumos valstybei atiduoda 163,18 Eur, o tai sudaro 32,7 proc. darbo vietos kainos.

Kartu su darbdaviu žmogus nuo minėtos sumos valstybei atiduoda 163,18 Eur, o tai sudaro 32,7 proc. darbo vietos kainos.

Gaunantieji vidutinį atlyginimą

Statistikos departamento pateikiamas šalies vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2017 m. pirmą ketvirtį metu siekė 817,6 eurų, „į rankas“ – 635,06 Eur. Šią sumą uždirbantieji, kaip ir gaunantys minimalią algą, dalį atlyginimo „atiduoda“ valstybei – gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų pavidalais.

Darbuotojas nuo vidutinio atlyginimo sumoka gyventojų pajamų mokestį 15 proc. (atskaičiavus vidutiniam darbo užmokesčiui taikomą neapmokestinamų pajamų dydį), privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 6 proc. ir valstybinio socialinio draudimo įmoką pensijų draudimui – 3 proc. Taigi: 108,96 + 49,05 + 24,53 = 182,54 Eur.

Prie indėlio į biudžetą prisideda ir darbdavys. Jis už vidutinį darbo užmokestį gaunantį darbuotoją sumoka 31,18 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų, o tai yra 254,93 Eur. Tokio darbuotojo „kaina“ su visais mokesčiais – 1 072,53 Eur. Kartu darbdavys ir darbuotojas valstybei sumoka 439,47 Eur.

Socialinio draudimo įmokos nėra saugomos „kažkuriam“ laikui, jos iš karto virsta išmokomis. O visi mokesčiai ir įmokos yra šie:

  • Gyventojų pajamų mokestis – 15 proc. nuo pajamų, atmetus neapmokestinamųjų pajamų dydį;

  • Privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 9 proc.: 3 proc. moka darbdavys, 6 – darbuotojas;

  • Pensijų draudimo įmoka – 25,3 proc.: 22,3 proc. moka darbdavys ir 3 – darbuotojas;

  • Ligos draudimo įmoka – 1,2 proc.;

  • Motinystės draudimo įmoka – 2,2 proc.;

  • Nedarbo draudimo įmoka – 1,6 proc. dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,2 proc. – pagal terminuotas;

  • Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka – daugumai taikomas 0,18 proc.;

  • Garantinio fondo įmoka – 0,2 proc.;

  • Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmoka – 0,5 proc.

Išmokų ir įmokų santykis

Socialinio draudimo įmokos nėra saugomos „kažkuriam“ laikui, jos iš karto virsta išmokomis.

Darbdaviui ir darbuotojui sąžiningai mokant įmokas, priklausomai nuo uždirbamų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokų biudžetui atseikėjama kiek daugiau nei trečdalis darbo užmokesčio sumos. Dažnai gyventojai nuogąstauja, kad „grąžos“ gauna ne tiek, kiek norėtų. Tačiau retas kuris žino, kad statistiniais 2015 m. „Sodros“ duomenimis, vidutiniškai penktadalį Lietuvos namų ūkio pajamos ir atkeliauja iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.

Tuo pačiu, reikėtų atsižvelgti ir į socialinio solidarumo aspektą. Mokėdamas mokesčius kiekvienas prisideda prie pensininkų, ligonių, darbo netekusių ar su nelaimingais atsitikimais susidūrusių žmonių gerovės. 2016 m. vidutiniškai per mėnesį „Sodra“ kompensavo netektas pajamas 995 tūkst. išmokų gavėjų.

Per 2016 m. į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą visi šalies į gyventojai sunešė 3 518 mlrd. eurų, o fondo valdyba išleido 3 516 mlrd. eurų. Daugiausiai „Sodros“ pinigų skiriama pensijų išmokoms. Į šį krepšelį gyventojai sunešė 3 007 mlrd. eurų, o pensininkams išmokėti 2 542 mlrd. eurų.

Daugiausiai „Sodros“ pinigų skiriama pensijų išmokoms. Į šį krepšelį gyventojai sunešė 3 007 mlrd. eurų, o pensininkams išmokėti 2 542 mlrd. eurų.

Priešinga situacija su ligos ir motinystės draudimu, į jo kraitį sunešta 361 mln. eurų, o vaikus auginančios šeimoms išmokėta 486 mln. eurų. Į nedarbo draudimo „sukrito“ 188 mln., o darbo netekusiems žmonėms išmokėta 106 mln. eurų. Menkiausią dalį užima nelaimingų atsitikimų – jam gyventojai paskyrė 19 mln. lėšų, o piliečiams išmokėta 18 mln. eurų.

Dalį „Sodros“ biudžeto „atrėžia“ ir tokios išlaidos kaip pervedimai į II pensijos pakopos fondus bei palūkanos ir paskolos grąžinimas, atitinkamai – 156 mln. eurų ir 133 mln. eurų. Visų „Sodros“ įstaigų veiklos vykdymo sąnaudos sudarė apie 66 mln. eurų per 2016 metus (1,93 proc. nuo visų išlaidų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis