Pernai kovą Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime kaip pagrindiniai prorusiškos informacijos skleidėjai buvo įvardyti aštuoni tinklalapiai.
„Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org“, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“. Didelis dėmesys platinant šią informaciją skirtas ir socialiniams tinklams, „Youtube“, – buvo rašoma dokumente.
Kiek Lietuvos gyventojų nuolat skaito šiuos portalus, kokią realią įtaką nuomonės formavimui jie turi? O gal tai tėra tik marginalūs, dėmesio neverti tinklalapiai?
Viešai tarptautinės interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ skelbiamame populiariausių Lietuvoje tinklalapių šimtuke nė vieno iš grėsmių vertinime prorusiškais pavadintų portalų nėra. Ar tai reiškia, kad jie visiškai nepopuliarūs? Ne, greičiausiai jie tiesiog neteikia duomenų „Gemius“.
Šiame šimtuke yra kiti prorusišką informaciją platinantys tinklalapiai – 52 poziciją užima ria.ru, 81 – sputniknews.lt, 86 – baltnews.lt.
Du jau užsidarė
Šiuo metu du VSD ir AOTD vertinime minimi tinklalapiai – revoliucija.lt ir slfrontas.lt išvis nebeveikia.
Ldiena.lt apie savo populiarumą paskelbė gimtadienio proga darytame vaizdo įraše. Portalas giriasi, kad per trejus metus jis sulaukė 1 800 000 skaitytojų – arba 50 tūkst. skaitytojų per mėnesį. Kaip portalas skaičiuoja skaitytojus, liko neaišku.
Kitų tinklalapių, kurių kontaktinius duomenis pavyko rasti skelbiamus viešai, 15min apie skaitomumo statistiką paklausė tiesiogiai. Atsakė vienintelis laisvaslaikrastis.lt vadovas Aurimas Drižius.
Kovojant, ginantis karo laimėti negali, nes stengiesi užkirsti kelią tam, ką oponentas tau blogo nori padaryti. Jeigu nori laimėti – turi stiprinti vidines pozicijas ir dominuoti savo kultūrinėje erdvėje, – sako K.Zikaras.
Savo laiške išdėjęs į šuns dienas 15min, galiausiai A.Drižius nurodė, kad laisvaslaikrastis.lt savo skaitomumą skaičiuoja naudodamasis „Google Analytics“ ir jis siekia 400 tūkst. skaitytojų per mėnesį.
Tačiau „Gemius“ ir „Google Analytics“ metodologija labai smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, 15min skaitomumas pagal „Google Analytics” yra šešis kartus didesnis nei pagal „Gemius“ duomenis.
Kitų prorusiškais VSD ir AOTD pavadintų portalų skaitomumą vertinti galima nebent dar labiau abejotino patikimumo duomenimis, kokius teikia, pavyzdžiui, w3bin.com. Tiesa, čia nurodomi ne mėnesio, o dienos skaitomumo rezultatai. Ir jie labai apytiksliai.
Štai esą ekspertai.eu vidutiniškai sulaukia 8094, ldiena.lt – 2428, sauksmas.lt – 952, sarmatas.lt – 524, versijos.lt – 429, laisvaslaikrastis.lt – 2095 lankytojų per dieną.
Paveiktųjų neskaičiuoja
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, istorikas Karolis Zikaras 15min pripažino, kad statistikos apie prorusiškais vadinamų portalų skaitomumą ir jų auditoriją niekas nerenka.
„Mūsų vertinimu, tai tas jų lankomumas nėra didelis. Jie pasiekia labai ribotą specifinę auditoriją ir iš esmės tai yra jų pačių sąmokslo teorijų gerbėjų bendruomenė. O kokia dalis visuomenės jai priklauso, čia jau reiktų tyrimo ir statistikos, apklausų, o jų mes neturime. Yra tyrimų, kur koreliuoja simpatijos Rusijos prezidentui ir žiūrima žiniasklaida, tačiau konkretesnį darbą skaičiuojant turėtų padaryti mokslininkai. Čia reikia išsamesnių tyrimų“, – pripažino K.Zikaras.
Vis dėlto menkas populiarumas, anot analitiko, nereiškia, kad ir grėsmė šių portalų tėra tokia maža, kad į ją neverta kreipti dėmesio.
„Čia kaip pažiūrėsim. Žinoma, jie visuomeniniam gyvenime kasdienės įtakos nepadarys, tačiau, jei prisimintume, kas vyko 2014 m. Pietryčių Ukrainoje, tai ten regimybę sukilimo sukurti pakako labai labai nedaug žmonių. Tokiai Pietryčių Ukrainai sujudinti, pagal specialiųjų tarnybų duomenis, užteko kelių šimtų žmonių, kurie buvo vietoje ir dalyvavo aktyviai. Vėliau buvo iš išorės privežta jau netikrų protestuotojų. Tačiau pirmai kibirkščiai įskelti daug žmonių nereikia“, – teigė jis.
Televizijos populiaresnės
Ekspertas pastebi, kad rusiški televizijos kanalai arba lietuviškų kanalų rodoma rusiška produkcija pasiekia kur kas didesnę auditoriją.
Štai, pavyzdžiui, „Kantar TNS“ duomenimis, 2017 m. rugpjūtį PBK užėmė 7,5 proc., „NTV Mir Lietuva“ – 6,7 proc., REN Lietuva – 4,1 proc. rinkos.
„Svarbu yra viskas. Ne tik televizijos, nors jas žiūri daugiau. Tie žmonės, kurie yra nusivylę gyvenimu Lietuvoje arba kažkokie nusivylę lyderiai, visada yra pavojuje, nes jie yra potencialūs taikiniai kitų šalių spec. tarnyboms. Tiesa, tokių žmonių Lietuvoje nėra labai daug“, – sakė K.Zikaras.
Kaip apsaugoti visuomenę?
K.Zikaras tikina, kad baudomis ar kitomis griežtomis priemonėmis kirsti melagingai, nepatikrintai ar karą propaguojančiai žiniasklaidai nėra svarbiausia. Kad taip yra nutikę, tai tik faktas, kad Lietuvoje veikia įstatymai. Tačiau kur kas svarbiau esą mokyti visuomenę atsirinkti patikimus informacijos šaltinius.
„Pagrindinės priemonės yra alternatyvų suteikimas, visuomenės edukacija ir visuomenės pilietiškumo didinimas. Šios priemonės iš tiesų tą įtaką sumažina, daro ją mažiau žalingą. Ne kovoti, o stiprinti. Kovojant, ginantis karo laimėti negali, nes stengiesi užkirsti kelią tam, ką oponentas tau blogo nori padaryti. Jeigu nori laimėti – turi stiprinti vidines pozicijas ir dominuoti savo kultūrinėje erdvėje“, – teigė K.Zikaras.
Pasak analitiko, Lietuvos visuomenė šiuo metu yra gana atspari propagandai. Tai rodo ir antimitingai, ir reakcijos į melagingų naujienų publikavimą socialiniuose tinkluose, ir lietuviškų portalų bei televizijų populiarumas.
Visuomenės atsparumą propagandai įrodo ir NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro praėjusią savaitę paskelbti duomenys, kad Lietuvoje net 81 proc. rusiškų komentarų paskelbia ne gyvi žmonės, o automatiniai botai.
„Piliečių sąmoningumas Lietuvoje yra ganėtinai didelis. Man atrodo, kad mūsų oponentai supranta, kad jiems čia nelabai sekasi vystyti savo veiklą, nes didesnė visuomenės dalis yra jiems priešiška“, – apibendrino K.Zikaras.
