„Visada žmonės nepagalvoję, kai tiktai ant kranto pamato šiukšles, kaltina praplaukiančius laivus. Tačiau aš nepulčiau iš karto prie šitos hipotezės, nes iš tikrųjų viso pasaulio vandenynai yra stipriai užteršti plastiku. Tiesiog į krūvą srovės atliekas susūkuriuoja, suplaka ir periodiškai jos pasiekia krantą“, – aiškino Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Plastiko pastaruoju metu žmonės naudoja itin daug – teigiama, kad jo gamyba nuo 1950 metų yra padvigubėjusi. Dažnas net nesusimąsto, kur atsidurs paplūdimyje, ar už keliasdešimties kilometrų nuo jūros, prie upės paliktas maišelis. Mokslininkai teigia, kad apie 80 procentų į jūrą patenkančių šiukšlių, atkeliauja būtent iš sausumos – tai pajūryje paliktos, ar įtekančiomis upėmis atkeliaujančios šiukšlės.
Pasak Pajūrio regioninio parko ekologo, būtina kuo greičiau mažinti maišelių ir kitos plastiko taros naudojimą. Baltijos jūroje padėtis esą dar nėra tragiška, tačiau vandenynuose, ypač Atlanto, srovės jau yra suplakusios didžiules plastiko šiukšlių salas.
„Problema yra ta, kad tos salos juda, nestovi vietoje. Plastikas yra tokia lengva šiukšlė, kuri nuolat migruoja ir sugaudyti tokias salas ne taip paprasta. Kitą kartą tos salos – net nematomos, todėl mokslininkams gali būti sudėtingiau jas atrasti. Iš tiesų, tai plastiko atliekos užima milžiniškus plotus – šimtus kvadratinių kilometrų“,– sakė E. Paplauskis.
Į Karklės paplūdimį išmestas šiukšles surinks seniūnijos darbuotojai. tačiau, pasak ekologo, į krantą esą išmetama tik kiek daugiau nei dešimtadalis plastiko šiukšlių. kitos kaupiasi jūros paviršiuje, ar nugrimzta į dugną. Irdamas plastikas virsta mase, panašia į drebučius, kurioje žūsta beveik visa, kas gyva.
