Baltų kultūros parkas bus vienas iš čia įrengtų aštuonių europietiškų parkų. Kiekvienam iš 20-ties numatomų parkų kinai skyrė po pusę hektaro. Lietuviškame parke autorius ketina įkurdyti komponentus, kurių neturi jokios kitos kultūros, – piliakalnius, vėtrunges, supažindinti su M.K.Čiurlionio muzika. Parką papuoš runos, saulutės, bus pastatytas Birutės parko observatorijos modelis, informacinis centras su vaizdo projekcijomis apie Lietuvą, supažindinama su gintaro apdirbimu ir kita.
Netikėta galimybė
Baltų parko vertė – apie 1,8 mln. JAV dolerių. Jį, kaip ir kitus, finansuos kinų investuotojai.
Galimybė dalyvauti šiame konkurse P.Grecevičiui atsivėrė po viešnagės pernai Kinijoje vykusiame kongrese.
„Idėją gvildenau savaitę kitą – vakarais, naktimis, prie kavos puodelio. Pirma ją atnešiau į katedrą universiteto kolegoms, pasitikrinau, kaip jie žiūri. Sulaukiau visų pritarimo, pasikalbėjau su rektoriumi Vladu Žulkumi, kuris yra geras baltistikos žinovas. Svarbi ir žmonos parama, ji paspaudė, kad važiuočiau į Kiniją“, – pasakojo profesorius. P.Grecevičius ryžosi ir nepaprastai nudžiugo savo pavardę išvydęs tarp 43 atrinktų dalyvių, vėliau turėjusių pristatyti parko idėją.
„Sužinojus, kad esi atrinktas tarp 20-ties, reikia pradėti dirbti. Nuo idėjos iki galutinio projekto praėjo apie pusė metų. Darbas savotiškai įdomus ir sudėtingas. Be padėjėjų nebūčiau išsivertęs. Šiuo metu reikia operatyviai reaguoti į kinų užklausas, konsultuotis, tartis, pasakyti, kokios objektų spalvos, medžiagos ir panašiai. Kinai šia prasme yra aukšto lygio profesionalai“, – kalbėjo P.Grecevičius.
Supažindins su Lietuva
Įgyvendindamas savo idėją P.Grecevičius nepaprastai daug skaitė, domėjosi baltų kultūra. Tai buvusi puiki proga sėsti prie literatūros, pažinti savo kraštą.
„Pirminė konkurso idėja buvo „Pasaulis kaip sodas“. Kuriant tokį darinį norima, kad būtų kuo didesnė įvairovė. Mano idėja rėmėsi istoriškumo išsaugojimu, baltiškos kultūros pristatymu. Prieš metus buvau pasauliniame kongrese Kinijoje, pajutau, kuo kinai kvėpuoja, jų dėmesys kultūros paveldui nepaprastai didelis“, – pasakojo profesorius.
Menininkas nori, jog būtų išnaudotos galimybės parodyti pajūrį, Lietuvą. „Lietuvos pažinimas kinų vaizduotėje praskaidrės. Nors, ekspromtu pabendravus su kinais gatvėje, užsimezga įdomios diskusijos, supranti, kad jie žino ne tik Joną Kazlauską, bet ir Lietuvą“, – įsitikinęs parko autorius.
Lietuviški medžiai
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Ąžuolas |
Kinų užmojai pastatyti tokį parką stulbinantys. Šiuo metu kinai dirba trimis pamainomis ir įspūdingo dydžio parko „juodieji“ darbai turėtų būti baigti jau vasarą.
„Dabar laukiu, kada turėsiu vykti autorinei parko priežiūrai. Matyt, tai bus vasarą. Jau turėtų būti suformuotas reljefas, medžiai susodinti. Prie mano sumanyto aukuro yra numatytas ąžuolas, penkių metrų lajos diametro. Tokį jį ir pasodins. Klimatinė juosta ten panaši, žiemą būna ir minus 20“, – pasakojo parko autorius. Iš 50 rūšių augalų rūšių Baltų kultūros parke tik penki bus kitokie savo forma. Parke, be ąžuolo, šlamės ir diemedžiai, beržai. Lietuvos meistrai parkui gamins vėtrunges, saulutes, taip pat gintarinius amuletus.
Baltų parko vertė – apie 1,8 mln. JAV dolerių. Viso 400 ha parko įrengimas, kurį finansuoja kinų investuotojai, atsieis apie milijardą. Aplink parką jau formuojami gyvenamieji kvartalai, naujas jūrinis uostas. Parkas turi būti pastatytas iki 2013 metų, tuomet bus atvertas milijonams „Expo“ parodos lankytojų, o vėliau – nuolatiniam lankymui.
