„Šiuo metu, mūsų turimais duomenimis, Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių regionams viruso keliama rizika yra vertinama kaip žema arba vidutinė. Plitimo rizika daugiausia susijusi su toli nuo Lietuvos esančiais regionais.
Keičiantis situacijai ir tai aptarus su sveikatos specialistais – esame pasirengę reaguoti ir taikyti papildomas rizikų valdymo priemones“, – trečiadienį atsakyme 15min išdėstė T.Vasiliauskas, pridurdamas, kad informaciją apie naujojo koronaviruso plitimą ir rizikas oro uostams nuolat teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Lietuvos oro uostai itin užkrečiamų ligų įtarimo ir situacijos valdymo (karantino) atvejams yra pasitvirtinę veiksmų planą, pabrėžė T.Vasiliauskas.
„Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus oro uoste vyko didelio masto funkcinės pratybos, kurių metu ir imitavome situaciją, kai apie įtariamą itin užkrečiama liga sergantį keleivį praneša konkretaus orlaivio įgula.
Šias pratybas organizavome kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais ir dar keliolika kitų institucijų, kurios dalyvautų ir realioje situacijoje“, – teigė jis ir trumpai nupasakojo, kas vyksta esant analogiškai situacijai.
„Pirmiausia, apie įtariamą ligos atvejį mūsų kolegoms praneša orlaivio įgula, tuomet pradeda veikti patvirtintas planas, keliolika institucijų pradeda pasiruošimą. Orlaivis yra nukreipiamas į Vilniaus oro uostą, kuris gali efektyviai vykdyti tokio pobūdžio operacijas“, – laiške dėstė T.Vasiliauskas.
Po to, anot jo, apie incidentą informuojami NVSC specialistai ir greitosios medicinos pagalbos atstovai: „Būtent NVSC specialistai ir įvertina realią situaciją dėl galimo užkrato, jie pirmieji ir įeina į orlaivį.“
Būtent NVSC specialistai ir įvertina realią situaciją dėl galimo užkrato.
Vėliau galimai užsikrėtęs keleivis ar keletas jų specialioje kapsulėje gabenami į Santaros klinikas, kur taip pat yra taikomos itin pažangios priemonės karantinui, pasakojo T.Vasiliauskas.
„Oro uoste, jei yra poreikis, atliekamos keleivių apklausos, orlaivio, patalpų, įrangos nuodugni dezinfekcija“, – pridūrė jis.
Pastarąjį kartą NVSC informaciją apie dar nežinomą naują koronavirusą savo svetainėje skelbė sausio 14-ąją. Čia pateikiami duomenys kiek pasenę: rašoma, kad mirties atvejai neregistruoti, liga už Kinijos ribų neišplito, o ligos sukėlėjai neperduodami nuo žmogaus žmogui.
Tačiau pirmadienį Kinijos aukšto rango užkrečiamųjų ligų specialistas Zhong Nanshanas patvirtino, kad naujas koronavirusas užsikrėtusio žmogaus gali būti perduodamas kitiems žmonėms. Apie tai pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Ji taip pat skelbė, kad virusas pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Korėją, Tailandą ir Japoniją, kur buvo patvirtinta po vieną ligos atvejį. Visi virusu užsikrėtę pacientai lankėsi protrūkio epicentre, Kinijos mieste Uhane.
Nauju koronavirusu susirgusiems asmenims pasireiškė šie simptomai: karščiavimas, dusulys, abipusis plaučių uždegimas.
Asmenims, vykstantiems į Uhaną, rekomenduojama: vengti kontakto su tais, kurie serga ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, dažnai plauti rankas, vengti kontakto su gyvais ar mirusiais gyvūnais, nesilankyti maisto turgavietėse. Gyventojai, grįžę iš minėtos teritorijos ir pajutę kvėpavimo takų infekcijos negalavimus, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją bei pranešti apie savo kelionę.
Baiminamasi, kad gyventojams prieš Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių pradėjus keliauti aktyviau, virusas išplis dar labiau. Jo šaltinis nežinomas.
Tiesioginius lėktuvų skrydžius į Kinijos Uhano savivaldybę iš Europos šalių organizuoja Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2018-aisiais Lietuvoje lankėsi 19 297 turistų iš Kinijos. Tarp lietuvių turistų ši šalis nėra tarp populiariausių.
