Taivanas – savarankiškai valdoma demokratinė sala, nuolat gyvenanti Kinijos potencialios invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas šią salą laiko savo teritorija ir žada vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.
Rugpjūtį smarkiai padaugėjo įsiveržimų į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ), Pekinui surengus precedento neturinčias karines pratybas, protestuodamas prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi ir kitų politikų vizitus į Taibėjų.
Kinijos komunistų partija aukšto rango užsienio pareigūnų vizitus šioje saloje laiko kišimusi į šalies vidaus reikalus bei faktiniu Taivano suvereniteto pripažinimu, ir vis pikčiau į juos reaguoja.
Pekinas po N.Pelosi vizito rugpjūčio mėnesį surengė didžiules pratybas oro erdvėje ir vandenyse aplink Taivaną. Taibėjus tuos mokymus – didžiausius ir agresyviausius nuo 10-o dešimtmečio vidurio – pasmerkė ir apkaltino Pekiną pasinaudojus N.Pelosi vizitu kaip pretekstu surengti įsiveržimo repeticiją.
Remiantis naujienų agentūros AFP duomenų baze, sudaryta pagal taivaniečių gynybos ministerijos skelbiamą informaciją, praėjusį mėnesį Kinijos orlaiviai, daugiausia naikintuvai, į Taivano ADIZ įskrido 446 kartus.
Tai yra daugiau nei per visus 2020 metus, kai tokių incidentų buvo 380.
Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius mažiausiai 1 068 kartus kinų kariniai lėktuvai įskrido į ADIZ, o 2021-aisiais Taivanas užfiksavo 969 tokius įsibrovimus.
Iki rugpjūčio intensyviausias šiuo atžvilgiu mėnuo buvo 2021 metų spalis, kai pranešta apie 196 incidentus.
Reguliariai skelbti tokius duomenis Taivanas pradėjo prieš dvejus metus.
ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima gerokai didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi apima dalį žemyninės Kinijos.
Į valdžią atėjus Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), žvanginimas ginklais Taivano atžvilgiu dar labiau sustiprėjo.
Dėl padidėjusio kinų orlaivių aktyvumo Taivano kariuomenė, ypač jos senstantys naikintuvai, patiria dar didesnę įtampą.
Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė apie planus rekordiškai padidinti kitų metų gynybos biudžetą iki 586,3 mlrd. Taivano dolerių (19,2 mlrd. eurų) dėl didėjančios Kinijos karinės grėsmės.
Istoriškai Taivano kariuomenė pirmenybę teikė stambiems pirkiniams, pavyzdžiui, naikintuvams ir kariniams laivams.
Tačiau amerikiečių ir taivaniečių strategai vis garsiau ragina Taibėjų imtis asimetrinės karybos strategijos ir įsigyti palyginti pigesnių mobiliųjų ginklų sistemų, dėl kurių bet kokia invazija kainuotų nepaprastai brangiai.
