„Komisijos susitikimą planuojame kviesti kitą savaitę. Komisija turėtų patvirtinti naują koncepciją ir istorinį naratyvą su planu, ir tada jis keliautų patikslinti 2015 metų Vyriausybės nutarimą, kad jis įgautų aiškesnį tikslą ir kryptį“, – trečiadienį BNS sakė Vyriausybės kanceliarijos šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.
Valstybės atkūrimo šimtmečio plano pakeitimus ji trečiadienį pristatė Seimo valdybai.
„Pamatėme jau dabar, kad labai daug suplanuotų veiklų, jos niekur nepajudėjo nuo popieriaus eilutės. Siūlysime atsisakyti tokių veiklų ir jų nebeįgyvendinti. (...) Yra apie 40 proc. viso plano projektų, su kuriais kur nors pajudėta ir finansine prasme, ir koncepcijos kūrimo, ir organizavimo prasme.
Mūsų tikslas yra indikuoti dešimt kertinių projektų, ties kuriais dirbtų visos institucijos ir partneriai kartu, kurios tikrai jaustume ir bendrą darbą ir realų koordinavimą, ir tuos dešimt projektų tikimės patvirtinti artimiausiame komisijos posėdyje“, – kalbėjo koordinatorė.
Anot jos, pagrindinis tikslas yra, kad į šimtmečio šventimą būtų įtraukta kuo daugiau žmonių.
Ji teigė, kad anksčiau suplanuota varpų akcija, kad 2018 metų vasario 16-ąją vienu metu skambėtų visi Lietuvos varpai, lieka viena kertinių.
„Neabejotinai centrinis renginys turėtų būti pačios Vasario 16-osios šventimas. Kad tai būtų šventė visiems mūsų žmonėms, ne tik Vilniuje, ne tik oficialiems pareigūnams, bet visiems žmonėms“, – tvirtino N.Vaisbrodė.
Ji teigė, kad anksčiau suplanuota varpų akcija, kad 2018 metų vasario 16-ąją vienu metu skambėtų visi Lietuvos varpai, lieka viena kertinių.
Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs sostinės meras Remigijus Šimašius žadėjo, kad Vilniuje bus pastatytas paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, sutvarkyta Lukiškių aikštė.
„Manau, kad J.Basanavičiaus paminklą J.Basanavičiaus gimtadieniui 2018 metais turėsime. Šiuo atveju, aišku, yra viešųjų pirkimų ir kitų niuansų, bet manau, kad turėsime. Lukiškių aikštė iki 2018 metų turėtų atsirasti, o dėl paminklo (aikštėje – BNS) Vyriausybės darbo grupė jau yra sudaryta, balandžio 10 dieną renkasi, tada ir nuspręsime“, – BNS sakė R.Šimašius.
Jis tvirtino, kad Lukiškių aikštėje reikia įamžinti kovojusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
„Turėtų atsirasti paminėjimas visiems, kovojusiems už Lietuvos laisvę, tas paminėjimas, ar paminklas, ar memorialas turi būti geras. Ar jis atsiras 2018 metais, ar kitais, man atrodo, antros svarbos dalykas. Svarbu, kad jis būtų“, – sakė meras.
Jis teigė, kad Vilnius savo ruožtu ketina švęsti valstybės atkūrimo šimtmetį. Meras minėjo, kad svarstomas sumanymas visiems penktokams dovanoti po mini kompiuterį, Vilnius rengiasi pasveikinti Rygą ir Taliną.
„Esame apsitarę su tais miestais ir žinome, kad ir jie nori mus pasveikinti – koncertai ir kiti dalykai iš tikrųjų galėtų įvykti“, – tvirtino R.Šimašius.
Į buvusios Vyriausybės parengtą valstybės šimtmečio minėjimo programą įtraukti keli šimtai projektų, planuota pastatyti, įrengti 65 monumentus, atminimo lentas, biustus, išleisti 19 istorinių leidinių, surengti 276 renginių.
Į programą įtrauktas ir Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymas, ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija, ir daugiafunkcinio komplekso statyba Šeškinėje, ir Signatarų namų renovacija, ir kt. Skaičiuota, kad viskam įgyvendinti gali būti išleista apie 200 mln. eurų.
„Šiuo metu peržiūrime visą planą, kuris buvo labai didžiulis ir nelabai koordinuotas, nesubalansuotas ir nelabai atitiko pačios programos 2015 metais išsikeltus tikslus. Mes bandome atrasti tą bendrą vienijančią idėją, aiškų supratimą, ką mes švenčiame ir kodėl mes švenčiame, aiškią koncepciją, kas geriausiai įgyvendintų tą mūsų suvokimą ir įsivaizdavimą apie šimtmetį“, – sakė N.Vaisbrodė.
Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
