„Nustatau: bendrą karo prievolininkų, 2023 metais pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių – 4038“, – nurodoma antradienį pasirašytame krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įsakyme.
Remiantis juo, į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų asmenų skaičius sieks 3 828.
Tuo metu į trejų metų trukmės jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pagal Pėstininkų būrio vado rengimo programą planuojama šaukti 170 prievolininkų, pagal Karo medicinos gydytojo ir Laivo kovinės dalies vado rengimo programas – po 20 asmenų.
Piliečiai, norintys rinktis kario tarnybą, gali ją atlikti tarnaudami nuolatinėje privalomoje pradinėje karo, savanorių karo tarnyboje, dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
Siekiant įtraukti platesnį mastą piliečių, tarnybą galima atlikti ir be ginklo – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį. Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Grąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
BNS Lietuvos kariuomenė yra nurodžiusi, kad per šiuos metus karinę tarnybą pradėjo maždaug 3,5 tūkst. šauktinių.
Kitų metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai, bus sudaromas sausio pradžioje Krašto apsaugos ministerijoje.
Nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje karo prievolininkus atsitiktine tvarka atrinks kompiuterio programa, o vėliau informacija bus paskelbta viešai.
