„Programoje bus skiriamas didelis dėmesys istorinės atminties įamžinimui“, – teigė vicekancleris.
Minėjimą kitų metų pradžioje pradės litvakų literatūros renginių ciklas Vilniaus knygų mugėje, japonų diplomato Čijunės Sugiharos 120-osioms gimimo metinėms skirti renginiai Vilniuje ir Kaune, sostinėje ketinama surengti iš Vilniaus kilusio XX amžiaus dailininko modernisto Lazario Segalo darbų parodą.
Be kitų renginių, duris atvers paroda, skirta apžvelgti Vilniaus Gaono – Elijaho ben Solomono Zalmano įtaką Lietuvos žydų kultūrai.
Šalies gimnazijų bibliotekos, kaip numatoma plane, turėtų sulaukti Yitskhoko Rudashevskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“.
Metų minėjimas turėtų vykti ir Niujorke, Frankfurte planuojama paroda, skirta YIVO archyvui Vilniuje. Numatomos kilnojamos ir virtualios parodos apie žydus karius savanorius, dalyvavusius Nepriklausomybės kovose, Dzūkijos regiono žydus.
Šalies gimnazijų bibliotekos, kaip numatoma plane, turėtų sulaukti Yitskhoko Rudashevskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“.
Koncertai ir paminklai
Numatomi ir koncertai, skirti kompozitoriui Anatolijui Šenderovui, muzikams Jaschai Heifetzui, Josephui Achronui, George'ui Gershwinui.
Ketinama sukurti muzikinį Kauno gidą, jis apimtų septynis muzikinius maršrutus po žydiškas vietas Kaune, parengti maršrutą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniam ir kultūriniam paveldui, suorganizuoti mototurizmo ralį šiam paveldui pažinti.
Taip pat planuojama organizuoti žymių dailininkų parodas: Boriso Schatzo darbų ir dokumentų parodą, ketinama eksponuoti litvakų kilmės Marco Chagalo paveikslą „Baltasis nukryžiavimas“, surengti Samuelio Bako darbų parodą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
Be renginių, atminimą numatoma įamžinti ir statant naujus ar tvarkant esamus memorialus. Didžioji dalis darbų suplanuoti jau anksčiau.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Onos Šimaitės gatvėje, turėtų būti pastatytas paminklas žydų gelbėtojams – konkursas jam bus rengiamas kitų metų rudenį.
Numatyta tvarkyti aplinką ir sukurti atminimo ženklus buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje senamiestyje, senosiose Šnipiškių žydų kapinėse prie Sporto rūmų – čia būtų eksponuojami antkapių fragmentai.
Numatyta pasirengti senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje tvarkymui, sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams Vilniaus Gaono amžinosios rimties vietą Vilniaus žydų kapinėse Sudervės gatvėje, atnaujinti Žako Lipšico memorialinį muziejų ir kitus objektus.
Vyriausybės plane taip pat yra sumanymas įrengti du atminimo ženklus „Popierinei brigadai“, atminimo lentą muzikų Šenderovų šeimai atminti.
Pasigedo pinigų
Į patvirtinto projekto įgyvendinimą įtraukta Lietuvos žydų bendruomenė Vyriausybės posėdyje paprašė finansinės paramos.
„Kiek mes galime sudainuoti ir sušokti be pinigų, tai mes tą padarysime. Bet kas vis dėlto kainuoja pinigų, gal vertėtų pagalvoti, kaip paremti Lietuvos žydų bendruomenę?“ – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pasak Vyriausybės vicekanclerio, daugeliui planuojamų darbų numatytas finansavimas, o dėl papildomų lėšų bendruomenė galėtų kreiptis į valstybės valdomus kultūros ar istorinės atminties fondus.
2020 metais taip pat planuojama surengti Pasaulio litvakų suvažiavimą ir iš Niujorko atgabenti į Lietuvą istorinį Vilniaus žydų bendruomenės metraštį.
Vadinamąjį Vilniaus Gaono sinagogos pinką ketina paskolinti Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO)
Lietuva kol kas nenusprendė, kur jį eksponuotų. F.Kukliansky paprašė tai daryti Valdovų rūmuose Vilniuje.
„Tai suteiktų šiam kūriniui kur kas didesnę garbę ir ypatybę, negu kad bet kurioje kitoje vietoje“, – teigė žydų bendruomenės lyderė.
XVIII amžiuje gyvenęs Elijahas ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.
