Planus, kuriuose išdėstyta apie keturios dešimtys renginių, yra numačiusi Kultūros ministerija. Siūlomi įamžinimo renginiai, konferencijos, edukacijos, parodos, knygų leidyba. Jie bus rengiami ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Šilutėje ir kituose Vakarų Lietuvos miestuose.
Klaipėdos miesto savivaldybei deleguojama 11 jos pačios pasiūlytų ir kitų institucijų sumanytų renginių. Jiems organizuoti, pirminiais skaičiavimais, gali prireikti kiek daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
„Rekomenduojama remtis savivaldybių finansais. Tai ir darome, esame numatę nemažai pinigų, apie 200 tūkst. eurų, bet tikimės ir Vyriausybės arba Kultūros ministerijos prisidėjimo“, – BNS sakė uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis.
„Čia ne Klaipėdos krašto šventė, čia Lietuvos valstybės šventė. Tai turi atsispindėti Vyriausybės apsisprendime prisidėti“, – teigė politikas.
Klaipėdos savivaldybė numatytai programai pritaria ir apie tai ketina informuoti Kultūros ministeriją, ši laukia suinteresuotų pusių pastabų.
„Informuosime, kad planui pritarime, nurodysime kiekvienam renginiui reikalingas sumas ir lauksime galutinės patvirtintos programos“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.
Tarp uostamiestyje numatytų renginių – žymiausių Klaipėdos menininkų gala koncertas Dramos teatre, jame turėtų dalyvauti šalies valdžios institucijų, ambasadų atstovai.
Miestiečiams Teatro aikštėje ketinama dovanoti koncertą-misteriją, surengiant lazerių bei dronų šou.
Ant Kaminkrėčio namo kas pusvalandį turėtų suktis vaizdo instaliacija – filmukas apie Sausio 15-osios įvykius, grafinio romano „Žygis į Klaipėdą“ motyvais.
Sumanymų programa Vakarų Lietuvoje labai įvairialypė – sukurti muzikinį kūrinį pučiamųjų instrumentų orkestrui, dokumentinį filmą apie 1923-ųjų sukilimą Klaipėdos krašte, parengti mobiliąją žaidimo aplikaciją, išleisti pašto ženklą bei proginę monetą, atkurti ir pristatyti visuomenei 1923 metų sukakčiai dedikuotą paradinį Lietuvos karo laivyno ginklą – jūrų karininko kardą.
Programa numato kitų metų vasarą Klaipėdoje, Kairių poligone, surengti pasaulinį skautų suvažiavimą, paženklinti istorinį pastatą Šilutėje, kuriame pasirašyta Klaipėdos krašto Seimo deklaracija.
Lauksargiuose, kur buvo Mažosios Lietuvos ir LDK siena, įrengti imitacinį muitinės postą ir informacinį stendą.
Numatyta paruošti edukacinę programą vaikams ir jaunimui, pristatančią gyvenimą prie sienos, kuri skyrė Vokietijos ir Rusijos imperijas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje.
Programos įgyvendinimas deleguotas šešioms Vakarų Lietuvos savivaldybėms, kultūros centrams, muziejams ir kitoms įstaigoms.
Kultūros ministerija BNS informavo, kad atskiras finansavimas šiems renginiams nėra numatytas.
„Nutarimo projektas dar derinamas, Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais planui nėra numatytas finansavimas pagal atskirą biudžeto eilutę. Jis bus įgyvendinamas pagal valstybės finansines galimybes iš valstybės biudžete Kultūros ministerijai, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Savivaldybėms siūloma dalyvauti įgyvendinant planą ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų jam įgyvendinti“, – tvirtino ministerija.
Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.
1923 metais Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 dieną prie Klaipėdos prefektūros. Tuomet žuvo 12 lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas.
