Koalicijos sutartį partijos patvirtino liepos 5-ąją. Aplinkos ministras miškų kirtimų normas apibrėžė liepos 8 dieną. Pagal dokumentą, 2020-aisiais planuojamas iškirsti 11 391 ha brandžių medynų plotas – toks pat, kaip ir 2019-aisiais.
Normos, kaip pažymėjo K.Mažeika, nebuvo patvirtintos atsižvelgiant į koalicijos sutartį. Skaičius esą nulėmė kiti veiksniai – medienos paklausa, kaina, pajėgumai.
„Ne į koalicijos sutartį atsižvelgėm iš tiesų [...]. Rinkoje nėra tiek dalyvių, kurie užsiimtų miško darbais. Tas trūkumas jaučiamas ir būtent dėl to pernai nebuvo įvykdyta kirtimo norma. Manom, kad ir šiemet kirtimo norma gali būti neįvykdyta. Nors dabar klimato ir oro sąlygos pakankamai geros, darbai vyksta miške, bet medienos poreikio nėra“, – 15min aiškino ministras.
K.Mažeika: galimybė kirsti labiau išlieka
„Atsižvelgiant į rinkos situaciją, kad medienos poreikis – sumažėjęs, medienos kaina smarkiai nukritusi, mes palikome galimybę, kad būtų kertami minkštieji lapuočiai, menkaverčiai medžiai“, – teigė K.Mažeika.
Jis pažymėjo, kad kitąmet numatyta mažiau kirsti spygliuočių – pušynų, eglynų, o ir apskritai bendra kirtimų norma mažesnė, nei turėtų būti.
Anksčiau Vyriausybė patvirtino 2019–2023 metų kirtimų normas ir nutarė šiuo laikotarpiu kasmet iškirsti 11 850 ha valstybinio miško. Taigi tiek šių metų, tiek kitų metų normos praktiškai yra mažesnės. Dėl to, anot K.Mažeikos, jos gali didėti ateityje.
„Ateityje galimybė didinti [miškų kirtimų normą] yra, ji išlieka. Atsižvelgiant į poreikį, dabar mes diskutuojame ir planuojame rudeniui, pagal Vyriausybės pavedimą kartu su Konkurencijos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasiūlyti modelį, kaip būtų stabdomas medienos eksportas į užsienį, skatinamas vidinis perdirbimas, kad nebūtume žaliavinės medienos eksportuotojai.
Pagrindinis tikslas yra pagal mūsų šalies poreikius planuoti ir kirtimus, kurie, matome, galėtų būti dar mažesni, pagal šiandien dienos eksportavimo galimybes“, – komentavo aplinkos ministras.
Kitąmet numatomas 100 tūkst. ktm (kietmetrių) didesnis kirtimo liekanų tūris. Teiraujantis, kodėl kirtimų normos tos pačios, o liekanų – daugiau, K.Mažeika atsakė, kad tai susiję su jų tvarkymu.
„Liekanos tai yra medžių šakos, viršūnės, kurios netinka perdirbimui. Tai panaudojama biokurui. Seniau daugiau jų palikdavo miške supūti, dabar tikslas – daugiau surinkti ir sutvarkyti“, – paaiškino ministras.
G.Kirkilas: bent jau nedidina
Mažinti kirtimus užsimojo Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Ji ir pasiūlė šią nuostatą įtraukti į koalicijos sutartį.
Partija, anot jos pirmininko Gedimino Kirkilo, siūlė į sutartį įtraukti ir konkrečias miškų kirtimų normas, bet tam esą paprieštaravo Vyriausybė.
„Kada vyko derybos, mes norėjom įrašyti, bet Vyriausybė prašė neįrašyti konkrečių skaičių, taip kad liko taip, kaip yra – be skaičių“, – komentavo jis.
G.Kirkilas sakė turintis žinių apie planuotas didinti miškų kirtimų normas, tad problemos dėl tokių pačių skaičių neįžvelgė.
„Nesu tam komitete (Aplinkos apsaugos – 15min), visų detalių nežinau. Bet tai, kad bent jau nedidina, yra gerai“, – teigė jis.
2018 metų rugsėjį visuomenė atkreipė dėmesį į kertamus valstybinius miškus Labanoro girioje, po to miškų kertamumo klausimas sulaukė ir didesnio politikų rūpesčio. Labanoro regioniniame parke kirtimai mėnesiui buvo sustabdyti.
