Šią savaitę sostinės savivaldybė pranešė paskelbusi rangos darbų konkursą Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkybos projektui įgyvendinti. Pasiūlymų laukiama iki kitų metų sausio 2 dienos.
Numatoma, kad konkurso nugalėtojas sutvarkyti Rasų kapines turės ne trumpiau kaip per vienus metus ir keturis mėnesius, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus ir vieną mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Savivaldybė planuoja, kad turi būti sutvarkyta 341 kapavietė, iš jų 141 įtraukta į kultūros vertybių registrą, šešios koplyčios, sutvirtinti kapinių šlaitai, restauruota tvora, įrengta apšvietimo ir informacinė sistema, taip pat suremontuota 3,5 km istorinių takų, įrengtas pagrindinio tako apšvietimas, suremontuoti esami laipteliai, įrengtos stebėjimo kameros, požeminiai atliekų konteineriai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė.
Projektas bus finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybės lėšų.
Istorinėse Rasų kapinėse palaidoti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros, politikos veikėjai. Čia ilsisi Lietuvos patriarchu vadinamas Jonas Basanavičius, dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lenkų politiko maršalo Juzefo Pilsudskio širdis, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas Mykolas Romeris, kiti.
Šią savaitę Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas, siūlydamas Gedimino kalne rastus 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikus perlaidoti šiose kapinėse.
