„Jei tikėti, moksliškai įrodyta, kad neverta nešioti tokio tipo kaukes, kurios dabar naudojamos, nes jos absoliučiai neapsaugo nuo virusų. Priešingai, dažnas jų nešiojimas sukelia kvėpavimo takų ligas ir kūno disfunkcijas“, – skelbiama feisbuke.
Įrašą socialinio tinklo vartotojai kopijuoja ir dalijasi. Informacija pasidalyta daugiau nei tūkstantį kartų. Įrašas tęsiamas įžvalgomis, kaip „vis plačiau ir atviriau yra kalbama, kad tai yra pasaulinis Pasaulio elito eksperimentas“ ar „Marsas Avine konfliktuoja su planetomis Ožiaragyje ir tai skatins žmonių pasipriešinimą valdžiai“.
Gilintis į astrologines prognozes nesiimsime, tačiau teiginiai apie kaukių keliamą pavojų – nepagrįsti.
Kitęs požiūris
Ne paslaptis, kad prasidėjus pandemijai tarptautinės organizacijos bei ekspertai neturėjo vieningos nuomonės dėl veidą dengiančių kaukių naudos.
Rekomendacijas viešose vietose dėvėti medicinines kaukes SAM išplatino kovo 23 d., jau po karantino paskelbimo, kai COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičius Lietuvoje augo.
Tuo metu privalomas reikalavimas „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“ įsigaliojo balandžio 10 d., prieš Velykų savaitgalį, laukiant išaugusio žmonių srauto.
Pavyzdžiui, Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras (ECDC) rekomendacijas skatinti gyventojus viešose vietose dėvėti medicinines kaukes išplatino tik balandžio 8 d.
Tačiau šiuo metu nosį ir burną dengiančių priemonių naudojimas ekspertų vertinamas palankiai. Situacija pasikeitė ne dėl „elito sąmokslo“, o dėl gautų duomenų, kokią naudą veido kaukės suteikia COVID-19 pandemijos metu.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas praėjusią savaitę BNS sakė, kad kaukes dėvėti naudinga ir sveikiems žmonėms, nes jos sukuria „tam tikrą barjerą“, kai kontaktuojama su sergančiuoju.
„Dabar jau pakanka ir mokslinių tyrimų, kurie įrodo kaukių efektyvumą“, – pridūrė jis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas dar gegužę aiškino, kad veidą dengiančių priemonių pagrindinė paskirtis yra ne jums apsisaugoti nuo viruso, bet apsaugoti nuo galimai jūsų nešiojamo viruso kitus asmenis.
„Tarkime, koronaviruso reprodukcijos dydis lygus 2,4 (tiek vidutiniškai vienas sergantis asmuo užkrečia žmonių). Jei kaukes nešios bent 50 proc. populiacijos, o kaukių efektyvumas sieks 50 proc., šio dydžio reikšmė sumažės iki 1,35. O tai reiškia, kad pirmu atveju nuo 100 infekuotų mėnesio pradžioje šis skaičius per 30 dienų padidės iki 31 280, antru atveju – tik iki 584“, – feisbuke skelbė profesorius.
Prestižiniame mokslo žurnale „The Lancet“ birželį publikuota 172 tyrimų analizė parodė, kad veido kaukių dėvėjimas reikšmingai sumažino tikimybę užsikrėsti COVID-19, SŪRS ar MERS infkecijomis, kai esama arti ligos nešiotojo.
Dabar jau pakanka ir mokslinių tyrimų, kurie įrodo kaukių efektyvumą.
Praėjusią savaitę tyrimais grįstą nuomonę dėl kaukių dėvėjimo naudos pateikė ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) vadovas Robertas Redfieldas, kurio teigimu, yra pakankamai įrodymų, kad kaukių dėvėjimas leidžia sumažinti ligos sklaidą.
Socialiniuose tinkluose dažnai sutinkamas argumentas, neva veido kaukės nuo virusų neapsaugo. Tačiau to ir nereikia. Skirtingai, nei teigiama feisbuke, virusas plinta ne po vieną, o keliauja su iškvėptais ar atkosėtais oro lašeliais. Šių sklaidą nosį ir burną dengiančios priemonės stipriai riboja.
Perdėti pavojai
Sentimentas, neva veido kaukės kenkia sveikatai, nėra naujas. Apie tai jau rašėme gegužės viduryje. Tačiau medicininės kaukės rizikos susirgti nekelia, o šalutinį efektą gali turėti tik dėvint jas valandų valandas be perstojo. Todėl didžiausia rizika kyla, pavyzdžiui, medicinos personalui.
2006 m. publikuotas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip ilgas N95 tipo kaukių naudojimas paveikė medicinos darbuotojus SŪRS epidemijos metu. Nustatyta, kad daug laiko praleidžiant su kauke gali skaudėti galvą.
Su Vokietijos kaukių gamintojais bendravę correctiv.org faktų tikrintojai priėjo prie išvados, kad medžiaginių ir vienkartinių kaukių naudojimas pavojaus apsinuodyti CO² nekelia. O FFP tipo kaukių saugumas priklauso nuo to, ar jose yra du filtravimo vožtuvai – įkvepiamam ir iškvepiamam orui.
Vis dėlto pastebima, kad naudojant kaukę viešajame transporte ar apsiperkant rizikos apsinuodyti nėra. Pavojus daugiausia kyla medicinos darbuotojams, kuriems kaukes gali tekti dėvėti ilgą laiką.
„Jei motociklininkas važiuoja su šalmu, specialia apranga, visa ekipuote, jis yra apsisaugojęs. Ar jis yra saugus? Sunku pasakyti. Motociklininko atveju visi supranta, kad viskas priklauso nuo to, į kokią avariją patenka žmogus“, – pirmadienį 15min sakė S.Čaplinksas.
Įvertinti teiginius, kad „kaukių dėvėjimas pamažu keičia žmogaus reakcijas ir suvokimą, darydamas jį nuolankiu, tyliu ir silpnavaliu“, sudėtinga. Tačiau reikėtų pagalvoti ar, pavyzdžiui, saugos diržo užsisegimas automobilyje daro žmogų tyliu ir silpnavaliu.
Šalies informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
