„Daugelis tų vilčių, kurių buvo metų pradžioje, tapo vienokiais ar kitokiais sprendimais. Tai leidžia apibendrinančiai sakyti, kad metai vis tik buvo tikrai pakankamai sėkmingi ir svarbūs žvelgiant į ateinančius metus“, – 15min.lt sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, išskyręs minėtus tris projektus, kurie tapo svarbiausiais verčiant 2015-ųjų kalendoriaus lapelius.
Klajojo aštuonerius metus
Klaipėdos dramos teatras rekonstrukcijai buvo uždarytas 2007 metais. Dvejus metus vyko projektavimo darbai, 2010 metais pradėta pati rekonstrukcija. Nepaisant to, teatro trupė dirbo, statė naujus spektaklius, tiesa, tai darė Žvejų rūmuose ir save vadino benamiais.
Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija kainavo per 18 mln. eurų. Teatras talpina 417 žiūrovų didžiojoje salėje ir 150 – mažojoje.
Klaipėda šiuo metu turi unikaliausią ir moderniausią teatrą visoje Lietuvoje. Unikalumas slypi naujoje elektroakustinėje sistemoje. Salėje įrengti 44 mikrofonai, 15 mikrofonų virš scenos, jie yra nematomi, apie 150 garso kolonėlių išdėstyta visur, o valdymas labai paprastas, kompiuterizuotas.
Gydo delfinais
Pavasarį delfinariume atidarytas Delfinų terapijos centras. Anksčiau ligoniukai, daugiausiai sergantys autizmu, Dauno sindromu ir cerebriniu paralyžiumi, su delfinais bendrauti galėjo tik pagrindiniame pasirodymų baseine, todėl terapinius seansus buvo galima rengti tik žiemą, kai pasirodymų būna mažai. Delfinų terapijos centras įrengtas atskirai nuo pagrindinės pasirodymų salės.
Jame yra trys terapijai pritaikyti baseinai, todėl su delfinais gali bendrauti daug daugiau ligonių nei anksčiau ištisus metus.
Delfinų terapija ypač efektyvi autizmu sergantiems vaikams. Mokslininkų įrodyta, kad delfinai – vieninteliai gyvūnai, pritraukiantys vaikų, sergančių autizmu, dėmesį.
Gydymas taikomas vaikams su autizmo sutrikimu, Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi. Gydomi ir su įvairiapusiu raidos, kalbos ir komunikacijos, nerimo, genetiniais sutrikimais, nevaikščiojantys, nesėdintys, nelaikantys pusiausvyros vaikai, turintys traumų. Į Delfinų terapijos centrą plūsta ir užsieniečiai, visų pirma latviai, rusai, mat čia 10 dienų kursas kainuoja apie 800 eurų, o tai gerokai pigiau nei kitose šalyse. Baltarusijoje 10 seansų kainuoja 1 000 eurų, Turkijoje – 3,5 tūkst. eurų.
Delfinariumo rekonstrukcija ir Delfinų terapijos centro įrengimas atsiėjo apie 40 mln. litų (apie 11,5 mln. eurų). Dėl delfinariumo rekonstrukcijos, kuri truko bene ketverius metus ir lankytojus pradėjo priimti 2014-ųjų pabaigoje, 2010-aisiais į Graikiją buvo išskraidinti visi delfinai.
Rekonstruota sankryža
Po kelerius metus trukusių statybų, pernai duris atvėrė kruizinius bei ratinę techniką gabenančius laivus priimantis Centrinis Klaipėdos terminalas, o šiemet baigta Baltijos prospekto-Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcija.
Šios sankryžos išvystymas pareikalaus ir daugiau investicijų, nes numatoma nugriauti keletą greta sankryžos esančių pastatų – darželį, moksleivių saviraiškos centrą ir pastatą.
Sankryža įrengta už Europos Sąjungos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšas.
Sankryžos rekonstrukcija atsiėjo apie 5,7 mln. eurų, techninio projekto rengimas kainavo apie 88 tūkst. eurų.
Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos darbai atlikti per beveik dvejus metus – startas jiems duotas 2013-ųjų lapkritį.
Pirmo etapo metu trišalė sankryža rekonstruota į vieno lygio keturšalę sankryžą. Įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, rekonstruoti bei įrengti nauji lauko inžineriniai tinklai, įrengtas apšvietimas. Tad Centrinis Klaipėdos terminalas jau turi itin gerą įvažiavimo ir išvažiavimo kelią.
Šios sankryžos išvystymas pareikalaus ir daugiau investicijų, nes numatoma nugriauti keletą greta sankryžos esančių pastatų – darželį, moksleivių saviraiškos centrą ir pastatą, esantį Nemuno g. 93A. Jų išpirkimui Uosto direkcija preliminariai turėtų skirti daugiau kaip 1,8 mln. EUR.
Nors visos trys Baltijos prospekto sankryžos buvo įtrauktos į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą, tačiau apie realų kitų sankryžų rekonstrukcijos projektų įgyvendinimą kol kas dar nekalbama.
Įgyvendinti įvairūs projektai
Pasak Klaipėdos mero V.Grubliausko, be minėtų projektų, šiemet Klaipėdoje įgyvendintas ne vienas itin svarbus miestui socialinis projektas. Žmonėms su psichine negalia pradėjo veikti „Vilties“ gyvenimo namai, renovuotose patalpose atidarytas centras „Klaipėdos lakštutė“, kuriame teikiamos dienos paslaugos asmenims su proto negalia. Senyvo amžiaus ir suaugusiųjų su psichine negalia laukia ir naujas socialinių paslaugų centras „Danė“.
2015-ieji – Senjorų metai. Jiems šiemet Klaipėdoje atidaryti Bendruomenės namai.
Be socialinių darbų, įgyvendintas itin aktualus visiems miestiečiams projektas – dviračių takai palei Danę. Nutiesti 7 km takų. Jų reikšmė, pasak mero, įgis prasmę jau kitais metais, kai pavasariop takai bus pradėti eksploatuoti dviračių mėgėjų.
Mažėja gyventojų
V.Grubliausko teigimu, Klaipėdai pastaraisiais metais tenka susidurti su vienu didžiausių iššūkiu – mažėjančiu gyventojų skaičiumi. Nors pastaruoju metu jis stabilizavosi, ši tema išlieka viena jautriausių ir aktualiausių.
„Kaip vienas didžiausių atsakų šiam kontekste galėtų būti sprendimas rengti miesto ekonominės plėtros strategiją, akumuliuojant plačias pajėgas – ir universiteto, ir verslo struktūros. Be abejo, miesto, universiteto bendrų pastangų dėka rasime vienokius, kitokius receptus, kurie padėtų miestui spręsti tą iššūkį, kuris, deja, keletą metų iš eilės tęsiasi“, – apgailestavo meras.
V.Grubliausko teigimu, šie metai savivaldybės istorijoje paženklinti nauju reiškiniu. Meras istoriniu vadina pasirašytą susitarimą tarp Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių dėl bendrų klausimų sprendimo. Tai apims švietimo, viešojo transporto, gyventojų migracijos klausimus. Pastarajame miesto tarybos posėdyje politikai pritarė šiai sutarčiai, sausio mėnesį šią sutartį turi palaiminti rajono politikai.
„Tikiuosi, kad tai taps gražiu bendradarbiavimu ir sugyvenimu tarp kaimyninių savivaldybių ir pavyzdžiu visai Lietuvai. Iššūkis tarp miestų ir supančių savivaldybių aktualus ne tik Klaipėdai, bet Klaipėda vienintelė kol kas rado tokį unikalų sprendimą, tikiuosi, kad jis pasiteisins“, – lūkesčiais dalijosi meras.
Atgis oro uostas
Atsirado galimybė, kuri nebuvo planuota, bet tapo realybe, susisiekti ir su Varšuva metų pradžioje. Tai labai gera jungiamųjų skrydžių galimybė, kviečiu naudotis kiek įmanoma dažniau, – ragino meras.
Prieš gerą mėnesį paskelbta apie naujas skrydžių kryptis iš Palangos oro uosto.
Sėkme buvo vainikuotos derybos su Lietuvos oro uostų valdymo bendrove ir pasirašytos sutartys su skrydžių bendrove „WizzAir“, kuri nuo pavasario Klaipėdos krašto žmonėms suteiks galimybę susisiekti su Londonu.
„Atsirado galimybė, kuri nebuvo planuota, bet tapo realybe, susisiekti ir su Varšuva metų pradžioje. Tai labai gera jungiamųjų skrydžių galimybė, kviečiu naudotis kiek įmanoma dažniau“, – ragino meras.
Mero linkėjimai
Nors šie metai buvo valdžios kaitos metai, Klaipėdoje dramatiškų pasikeitimų nebūta tiek politinėje, tiek administracinėje struktūroje. Pasak V.Grubliausko, miestas turi geras politines tradicijas ir įvaizdį. To jis linkėjo ir kitąmet, kai vyks rinkimai į Seimą.
Linkėjimą meras perdavė ir visiems miestiečiams:
„Kūrybinio požiūrio ir proveržio metais, tikiu ir linkiu, kad visi miestiečiai nepaliautų spinduliuoti tikėjimu savo miestu, savo miesto galimybėmis, meile savo miestui, suvokimu, kad mes patys kuriame ir turime kurti šiuolaikišką, į ateitį orientuotą miestą, kuris tikrai yra vertas, kad būtų vienu gražiausių Lietuvoje“.
