2016 02 09

Klaipėda gali virsti gydomųjų mineralinių vandenų kurortu

Po žeme – karšti mineraliniai vandenys, tačiau kol kas juose pliuškenasi auginami unguriai, bet ne klaipėdiečiai. Dėl spragų įstatymuose po žeme Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) trykštančių geoterminių vandenų sveikatinimo paslaugoms naudoti neleidžiama, tačiau tikimasi, kad jau netrukus situacija pasikeis. 
Geoterminio vandens kubile susėdo žinomi klaipėdiečiai
Geoterminio vandens kubile susėdo žinomi klaipėdiečiai / Jurgitos Andriejauskaitės nuotr.

Antradienio rytą Klaipėdos centre buvo galima išvysti neįprastą vaizdą – kubilą garuojančio vandens ir į jį lipančius keturis vyrus – įmonių vadovus, politikus ir visuomenininkus. Akcija pavadinta „Klaipėda – mineralinio vandens miestas“. 

VIDEO: Klaipėda – mineralinių vandenų miestas

Vanduo į kubilą buvo atgabentas iš LEZ esančio geoterminio vandens gręžinio, rasto jau daugiau kaip prieš 20 metų. Naudingų medžiagų prisotintas vanduo išgaunamas iš kilometro gylio ir yra 38 laipsnių šilumos. Įmonė „Geoterma“ turi Europos atitinkamų institucijų dokumentus, jog jis tinkamas naudoti sveikatinimo procedūroms, tačiau įstatyminė bazė tokio vandens naudoti gydymui neleidžia. 

Tokio karšto vandens iš palyginti nedidelio gylio Lietuvoje niekam nepavyko išgauti, jis yra arba vėsesnis, arba gerokai gilesniuose kloduose.

„Ne Birštonas yra mineralinių vandenų miestas, bet Klaipėda. 25 metus turime gręžinį, antrą seniausią pasaulyje, mineralinį vandenį, kuriame yra ir aukso. Pats laikas ir Klaipėdai išnaudoti šį vandenį, – kalbėjo į kubilą įlipęs Klaipėdos tarybos narys Simonas Gentvilas. – Savo patirtį norime parodyti, kad entuziazmas yra, tereikia keleto pakeitimų“. 

Jurgitos Andriejauskaitės nuotr./Geoterminio vandens kubile susėdo žinomi klaipėdiečiai
Jurgitos Andriejauskaitės nuotr./Geoterminio vandens kubile susėdo žinomi klaipėdiečiai

Ne Birštonas yra mineralinių vandenų miestas, bet Klaipėda. 25 metus turime gręžinį, antrą seniausią pasaulyje, mineralinį vandenį, kuriame yra ir aukso.

Anot bendrovės „Geoterma“ vadovo Sigito Petrausko, šiuo metu įmonė išnaudoja bene trečdalį savo galimybių. 

„Šiai dienai per valandą iš vieno gręžinių išpumpuojame 150-200 kub. metrų vandens ir grąžiname atgalios, 20 metų pumpuojame tokį kiekį, vanduo visą laiką yra tos pačios temperatūros, tos pačios cheminės sudėties, – sakė S.Petrauskas. – Šiuo metu išnaudojama trečdalis įmonės galimybių, pagrindinė funkcija – šilumos tiekimas, bet kai šilta, tiek nereikia, vandens resursai begaliniai, galėtume 300-500 kub. metrų išgauti, šimtą atiduoti šilumai, kitą kitoms reikmėms“.

Šiuo metu įmonė „Geoterma“ neturi patvirtintos apsaugos zonos ir negali eksploatuoti vandens. 

„Europos patvirtintas sertifikatas leidžia naudoti vandenį sveikatinimo tikslams, išeina nesąmonė“, – kalbėjo įmonės vadovas S.Petrauskas.

Kol kas šiame vandenyje pliuškenasi tarp Klaipėdos ir Palangos viename ūkyje auginami unguriai. Anksčiau įmonė pirkdavo druską, o dabar gėlą vandenį skiedžia su šiuo, iš žemės gelmių išgaunamu vandeniu. Bendrovė ruošia geoterminio vandens panaudojimo projektą kartu su Jūrų muziejumi, kuriam taip pat reikalingas sūrus vanduo. 

Įdomu tai, kad ištyrinėjus paaiškėjo, jog šitas vanduo – antras pagal senumą pasaulyje susiformavęs žemės gelmėse. Vandens amžius – milijonas 300 tūkstančių metų. Netrukus įmonę pasieks atitinkamas dokumentas iš JAV. 

Viskas sutvarkoma

Miesto centre maudynes surengusius vyriškius aplankė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jis teigė, jog šis klausimas susijęs ir su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau esą visai ne daug tereikia, kad būtų sutvarkomas. 

„Norint geoterminius vandenis panaudoti sveikatinimui, reikia susitvarkyti su sanitarinėmis apsaugos zonomis, kurios kartais yra nesuvokiamas dalykas. Ji reikalinga, kai kenksminga gamyba, bet kartais trukdo paprastai ūkinei veiklai“, – sakė K.Trečiokas. 

Apie spragas įstatymuose S.Petrauskas rašė gausybei institucijų, raštai nukeliavo iki pat Prezidentės. S.Petraukas teigė gavęs gražius atsakymus, jog reikia tvarkyti įstatyminę bazę. 

Tiesa, pirmadienį S.Petrauską pasiekė džiugi žinia – Geologijos tarnyba ketina ieškoti galimybių išduoti atskirą leidimą su galimybe naudoti vandenį kitiems tikslams.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis