2020 04 27

Klaipėda įsitraukia kuriant Pietų Baltijos akvakultūros kompetencijų centrą

Akvakultūra vertinama kaip vienas perspektyviausių ekonomikos sektorių ir užima reikšmingą vietą Europos Komisijos brėžiamoje mėlynojo augimo strategijoje. Siekiant atskleisti industrijos potencialą bei ugdyti reikalingus specialistus, sutelktos tarptautinės pajėgos Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centro steigimui. Kuriant naująją platformą, aktyviai įsitraukia Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei Klaipėdos universitetas (KU), rašoma pranešime spaudai.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas įsitraukia kuriant Pietų Baltijos akvakultūros kompetencijų centrą
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas įsitraukia kuriant Pietų Baltijos akvakultūros kompetencijų centrą / Klaipėdos mokslų ir technologijų parko nuotr.

„Akvakultūros sektorius svarbus keliais aspektais. Ši industrija pasaulį aprūpina svarbiais gyvūninės kilmės baltymais, kurių poreikis yra didelis ir turbūt dar augs. Vertinant šį sektorių per Vakarų Lietuvos prizmę, akvakultūra mums aktuali, nes atveria naujas verslo nišas ir galimybes regione kurti gerai apmokamas darbo vietas. Iš mokslo perspektyvos, mums tai galimybė įsitraukti į įvairius tyrimus, eksperimentus, inovacijų ir startuolių kūrimą“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Vakarų Lietuvos regionas pasižy

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko nuotr./Krevetės
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko nuotr./Krevetės

mi dideliais geoterminio vandens ir energijos ištekliais – ši aplinkybė Klaipėdai prideda papildomų „kozirių“. Geoterminį vandenį įmanoma panaudoti akvakultūros vandeniui sūrinti. Be to, auginant krevetes uždarose sistemose reikalingi dideli energijos kiekiai vandeniui pašildyti – čia taip pat atsiveria galimybės pasitelkti geoterminį vandenį ir tokiu būdu sumažinti produkcijos kaštus.

Sukaupta patirties

Akvakultūrą galima vystyti tiek jūrose ar tvenkiniuose, tiek ir uždaro ciklo sistemose. Viena tokių įdiegta 2018 m. Klaipėdoje pradėjusioje veikti eksperimentinėje krevečių auginimo bazėje – iniciatyvos ją steigiant ėmėsi KMTP, tuomet dalyvavęs tarptautiniame projekte „InnoAquatech“.
„Krevetės pirmajam mūsų eksperimentui prieš dvejus metus buvo pasirinktos neatsitiktinai. Tai gan brangus produktas, pasižymintis vertingomis maistinėmis savybėmis, tad prasminga ieškoti būdų, kaip vystyti technologijas ir perimti žinias, įgalinančias krevečių auginimą dideliais kiekiais“, – pabrėžė A.Sutnikas.
Eksperimentinėje bazėje auginamas krevetes prižiūri uostamiesčio mokslininkai, kurie taip pat atlieka įvairius tyrimus, perduoda žinias studentams – šiuo tikslu jungtinėmis KU ir KMTP pastangomis 2018 m. buvo įsteigtas Akvakultūros kompetencijų centras.

Juntamas verslo susidomėjimas
KMTP atstovo teigimu, Klaipėdoje šiandien jau turima ir reikiamų žinių, ir specialistų, galinčių suteikti konsultacijas, o pati eksperimentinė bazė yra labai vertingas resursas siekiant toliau vykdyti mokslinius tyrimus, modeliuoti akvakultūros sistemas ir auginti akvakultūros industrijai reikalingus jaunus specialistus.

Šių metų pradžioje KMTP įsitraukė į naują akvakultūros projektą „AquaVIP“ bei tapo vedančiuoju jo partneriu. „Projektas, kuriame drauge su mūsų mokslininkais taip pat dalyvauja Rostoko ir Gdansko universitetai, atveria dar daugiau naujų galimybių Klaipėdai, pasirinkusiai mėlynojo augimo kryptį. Ankstesniu mūsų projektu sėkmingai atkreipėme verslo dėmesį į pažangią akvakultūrą – jau teko priimti kelių įmonių delegacijas, norinčias susipažinti su uždaro ciklo sistemomis ir rimtai svarstančias apie naujas verslo nišas“, – pasakojo A.Sutnikas.

Gintauto Narvilo nuotr./Auginamos krevetės
Gintauto Narvilo nuotr./Auginamos krevetės

Atliks 9 eksperimentus

Projekto „AquaVIP“ rėmuose iki 2022 m. numatytas Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centro steigimas – vienas svarbiausių partnerių išsikeltų tikslų. „Centro infrastruktūra apims Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje jau egzistuojančias bazes, suteiks reikiamą prieigą prie turimų resursų, skatins patirties jau sukaupusius specialistus žiniomis aktyviau dalintis su jaunimu – tam bus pasitelkiami mokymai, seminarai ir specialios praktinės stovyklos“, - aiškino A.Sutnikas.

Bendradarbiaujant partneriams iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, projekto rėmuose bus atlikti devyni praktiniai-moksliniai eksperimentai. Jų spektras platus: mokslininkai sieks daugiau sužinoti apie maistinę krevečių vertę, eksperimentuos su mikrodumbliais, žuvų lervomis, sieks patobulinti akvakultūroje naudojamų sistemų technologijas, tirs geoterminių resursų panaudojimo akvakultūroje galimybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs