Prieš pat ilgąjį savaitgalį uostamiesčio savivaldybė išplatino žinią, jog Klaipėda Valstybės dieną pasitinka atnaujinusi savo ženklą.
„Pastarąjį kartą ženklą atnaujinom daugiau nei prieš dešimtmetį. Atėjo laikas miestiečiams bei visos šalies gyventojams ir partneriams ar turistams iš užsienio pristatyti Klaipėdą kitokią – atsinaujinusią, sparčiais žingsniais judančią į priekį visose srityse“, – pranešime cituojama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė, pirmadienį pakomentavusi, jog pasirinktas ženklas yra tarsi atspindžio motyvas.
„Klaipėda yra vienintelis miestas, kurio pavadinimas yra moteriškos giminės, įkvėptas laisvės, miestas, kuris yra prie jūros. Mūsų gyvenimas vyksta, jei ne ant vandens, tai šalia vandens, savo kasdienybę matome vandens paviršiuje. Pasirinktas atspindžio motyvas – ką ir atspindi K raidė“, – sakė V.Venckutė-Palaitienė.
Naujojo ženklo autoriai – Marius Vaupšas ir Gintas Lapėnas. Šie specialistai išmano miestų įvaizdžio kūrimo specifiką ir rinkodarą. 2014 metais jie sukūrė Vilniaus logotipą.
Pranešime skelbta, jog bendrovės „Alora“ sukurtas prekinis ženklas savivaldybei atsiėjo 6655 Eur.
Tiesa, nutylėta, jog sutartyje buvo numatytos dar dvi dalys – ženklo naudojimo vadovas ir komunikacinė dalis. Visa sutartis savivaldybei kainavo per 24 tūkstančius eurų. Ženklui sukurti nebuvo skelbiamas konkursas. Negana to, pasigirdo vertinimų, jog kvepia plagijavimu, esą panašų ženklą 2015 metais buvo sukūręs dizaineris Dalius Stuoka.
Patikėjo tiems patiems kūrėjams
Kadangi autorinės teisės turi apsaugą prekinio ženklo, siekiant atnaujinti prekinį ženklą, mes ir kreipėmės į kūrėjus, kurie buvo sukūrę prieš tai turimą prekinį ženklą „Laisvu stiliumi“, kuris Klaipėdai buvo sėkmingas, pasitikėjimas autoriais buvo, – kalbėjo S.Budinas.
Savaitgalį kilus sujudimui visuomenėje pirmadienį į savivaldybę susirinkusiems žiniasklaidos atstovams paaiškinta susiklosčiusi situacija.
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, prekinį ženklą patikėta kurti tiems patiems asmenims, kurie sukūrė šypseną. Kitokio pasirinkimo savivaldybė esą neturėjo, nes tai susiję su autorinėmis teisėmis.
„Kadangi autorinės teisės turi apsaugą prekinio ženklo, siekiant atnaujinti prekinį ženklą, mes ir kreipėmės į kūrėjus, kurie buvo sukūrę prieš tai turimą prekinį ženklą „Laisvu stiliumi“, kuris Klaipėdai buvo sėkmingas, pasitikėjimas autoriais buvo“, – kalbėjo S.Budinas.
Anot S.Budino, daugiau kaip 24 tūkstančių eurų kaina už ženklą, jo naudojimo vadovą ir komunikaciją vertinant dabartinę situaciją rinkoje ir kitus Lietuvoje sukurtus prekinius ženklus, yra adekvati.
Naudojimosi vadovas aiškiai apibrėžia kur ir kaip gali būti naudojamas prekinis ženklas. Anot S.Budino, įvardijama, kokie dydžiai naudojami dedant ant suvenyrų, vėliavų, marškinėlių ir pan.
Motyvas – K raidė
Paklaustas, ką įžvelgia naujajame ženkle, kurio klaipėdiečiai sako nesupratę, S.Budinas teigia, jog Klaipėda asocijuojasi su K raide, taip pat su dviem pastatais, esančiais Klaipėdoje – K ir D statiniais, esančiais miesto centre.
„Buvo noras turėti tokį ženklą, kuris būtų lengvai atpažįstamas“, – sakė S.Budinas. Šiam ženklui pritarė partneriai, su kuriais dėliota Mėlynojo proveržio strategija, ženklas ne kartą svarstytas įvaizdžio komisijoje.
„Turėjome tikrai netrumpą diskusiją, svarstymų buvo įvairių, galutinis variantas pasirinktas šitas“, – sakė direktorius. Paklaustas, ar jam asmeniškai patinka šis ženklas, S.Budinas juokavo, jog menininkų darbai pripažįstami tik po kurio laiko ir jei šis ženklas sukėlė tiek daug emocijų, vadinasi, visiems labai rūpi.
Pasigirdus spėlionėms dėl plagijavimo, S.Budinas teigia, jog kalbėti apie tai gerokai per anksti. Šiuo metu patentavimo biurui yra pateikta paraiška, užpatentavimas gali trukti iki penkių mėnesių. Per šį laiką tikimasi gauti aiškų atsakymą dėl ženklo originalumo.
Išreiškė protestą
Lietuvos fotografų sąjungos Klaipėdos skyrius pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad menininkai atsisako naudoti naująjį Klaipėdos miesto ženklą.
„Reaguodami į susidariusią situaciją (neteko girdėti apie skelbiamą tokio ženklo kūrimo konkursą; nebuvo inicijuojamas joks dialogas su miestiečiais, uostamiesčio kultūros žmonių bendruomene; viešojoje erdvėje jau skelbiama informacija ir nuorodos tai, jog naujasis uostamiesčio ženklas yra plagiatas; ženklo reprezentaciniame klipe įdėtos nuotraukos, kuriose aiškiai matosi iš „Shutterstock“ nelegaliai nusavintos fotografijos; savivaldybės puslapyje jau panaikintas ženklą reprezentuojantis vaizdo klipas;) informuojame, jog mūsų organizacijos ateityje rengiamų kultūrinių renginių informacinėje medžiagoje (elektroniniai pranešimai, plakatai, skrajutės, kita reprezentacinė medžiaga) nenaudosime naujai sukurto miesto ženklo.
Esame organizacija, kuri gerbia autorių teises, propaguojame legalų fotografijų įsigijimą, teisėtą jų naudojimą. Manome, jog ši situacija yra nepageidaujama, o skelbiamas rezultatas (su visais teisiniais, kūrybiniais bei moraliniais aspektais) nedera uostamiesčio kultūrai“, – rašoma pranešime.
Meras laukia paaiškinimų
Lyginant su šypsenėle šypsenos nekelia, palieku vertinti ekspertams, bet kad kilo toks ažiotažas, sukilusi tokia visuomenės reakcija, matyt liudija, kad yra tam tikrų spragų šitame procese, – sakė meras.
„Nesiimu nei ginti, nei girti, nei peikti, nei aukštinti, bet noriu tikėti, kad taškas šioje istorijoje dar nepadėtas, juo labiau, kad viešoje erdvėje jau apstu visokių pamąstymų apie tam tikrus panašumus į jau seniau sukurtus labai jau panašius ženklus. Pirmiausia, kas man svarbu kaip miesto vadovui – ar tikrai visos procedūros buvo atliktos kaip privaloma ir ar tikrai visos? Ar pakankamai aiškiai buvo suformuota užduotis bei reikalavimai ir, žinoma, atlikto darbo vertinimo kriterijai? Ar kaštai realūs, pagrįsti ir adekvatūs? Ar numatyti saugikliai (ir ar jų pakanka), saugantys nuo plagijavimo ar dar kokių kitų rizikų, kurios gana realios tokio pobūdžio procesuose?“, – išvydęs ūžiančius socialinius tinklus sekmadienį komentarą suskubo paskelbti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pastaruoju metu vis skraidęs į Briuselį ir situacijos dėl ženklo atidžiai nesekęs.
Pirmadienį miesto vadovas teigė, jog iš pirmo įspūdžio naujasis ženklas jo neįkvėpė.
„Lyginant su šypsenėle šypsenos nekelia, palieku vertinti ekspertams, bet kad kilo toks ažiotažas, sukilusi tokia visuomenės reakcija, matyt, liudija, kad yra tam tikrų spragų šitame procese“, – sakė meras, paprašęs administracijos pateikti visus dokumentus ir paaiškinimą, mat pats šio proceso nesekęs. Meras svarstė, kodėl administracijai nebeįtiko senasis šypseną skleidęs ženklas.
Pateikė ne vieną versiją
Patys ženklo kūrėjai jaučiasi padarę milžinišką darbą. Vietoj pradžioje savivaldybės pageidautų ženklo korekcijų, mat senasis ženklas buvo skirtas naudoti tik spaudoje, jie sukūrė visiškai naują prekinį ženklą.
M.Vaupšas žiniasklaidai teigė, jog panašių ženklų galima rasti nuo pat senovės – šumerų, Egipto civilizacijų laikų, viduramžių ar modernių laikų.
„Mes tris mėnesius dirbome – bus įkelta koks 150 variantų to seno logotipo, buvome atvykę kokius keturis kartus. Buvo pasirinktos kokios aštuonios kryptys, bet gruodžio viduryje buvo priimtas sprendimas, kad reikia iš esmės keisti. Greičiausiai tai nulėmė strategija 2030. Nors mūsų techninėje užduotyje to nebuvo, mes savo kaštais, gera valia pradėjome plėtoti naujus variantus. Vėl buvo pateikta gal iki dešimt krypčių ir atsijotos trys, kol galų gale liko šitas variantas. Mūsų konceptas buvo atspindys, kuris ir vyrauja visoje komunikacijoje, o Daliaus atveju yra labiau ornamentinis. Ta žalia replika duoda daugiau kaip juostą, ornamentiką.
Pasaulyje tikrai būna tų sutapimų. Kad logotipai panašus, tikrai neneigiu, bet teigti, kad mes nuplagijavome, būtų labai neetiška. Tačiau toks sutapimas, atsitiktinumas mums patiems yra labai didelė staigmena. Būtume matę, žinoję, viskas būtų buvę kitaip. Neturiu Daliaus telefono, tai vakar parašiau jam elektroninį laišką, bet kol kas jis dar neatsakė. Noriu jam pristatyti mūsų darbus. Lietuva maža tauta, maži resursai, reikėtų bendradarbiauti“, – portalui Atviraklaipeda aiškino M.Vaupšas.
