Proveržio tikslai ambicingi – iki 2030 metų norima sukurti apie 25 tūkstančius naujų darbo vietų, privilioti steigtis 2 000 įmonių, pritraukti 1,5 mlrd. naujų investicijų ir 200 proc. išauginti eksportą. Klaipėdos apskrities BVP turėtų ūgtelti nuo 4,2 mln. Eur (2016 m.) iki 9 mln. Eur (2030 m.). Itin opi problema – gyventojų skaičius, kurių šiuo metu Klaipėdoje apie 150 tūkstančių. Tikslas iki 2030 metų jų skaičių padidinti iki 190 tūkstančių.
Proveržio ketinama siekti skatinant mėlynosios ekonomikos vystymąsi. Siekiamybė – tapti miestu, kuriame geriausia gyventi, dirbti ir investuoti.
„Ką auginsime? Jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinę ir paslaugų ekonomiką“, – pristatydamas proveržio strategiją pasakojo Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas.
Jūrinė ekonomika neįsivaizduojama be giliavandenio uosto. Prognozuojama, jog išsiplėtęs Klaipėdos uostas aptarnaus apie 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių ir taps pagrindiniais jūrinės prekybos vartais Rytų Baltijos regione. Stiprybės miestui suteikia SGD klasteris, kuris ir toliau vystys švariąsias technologijas.
Gerovę miestiečiams ir verslui kurti padės plėtojamos Smiltynės ir Girulių zonos, kur turėtų atsirasti sveikatingumo centrai, geoterminiai SPA. Gyvybės miestui įpūs, žavesio suteiks ir turizmą skatins nauji uosteliai Danėje, Kuršių mariose, Smiltynėje. Žadama, jog bus išplėtota sporto infrastruktūra.
Anot S.Simanausko, bioekonomikos vystymas susijęs su chemijos, medienos, biotechnologijų, mokslo vystymu, taip pat švariųjų technologijų tyrimais, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijomis. Svarbus vaidmuo tenka Klaipėdos universitetui, kurio mokslininkai dalyvaus mėlynųjų technologijų tyrimų programose, kurs jūros biotechnologijas.
Uostamiestis sau kelia tikslą pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energetikos naudojimą ir gamybą. Proveržio strategija – ir pažangios pramonės technologija su siekiu tapti pramonės kompetencijų centru, kur būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologijos, robotai ir jų įranga, SGD technologijų pramonė.
Mėlynojo proveržio strategija vadinama miestiečių strategija, nes prie jos kūrimo prisidėjo apie šimtas verslo, mokslo, savivaldos ir kitų sričių profesionalų. Išgryninti kryptis, kur link miestui eiti, padėjo bendrovė „Ernst & Young Baltic“. Prie bendro stalo ieškoti atgaivos receptų miestui sėdo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, Uosto direkcijos, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, pramonininkų asociacijos ir kitų įstaigų vadovai.
Nenori vegetuoti
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, ši strategija – labai aiškus suvokimas arba eiti drauge, tikint tos krypties sėkme ir pasiekimais, arba, ramiai laukiant ir vegetuojant bei matant minėtas dimensijas, krypti toliau minuso link.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, ši strategija – tai aiškios vizijos ir kryptys, kur Klaipėda, prie jūros gimęs miestas, turi eiti.
„Ekonominiam miestui, nes ekonomikos srityje esame stipriausi, svarbu turėti bendras vizijas su bendra visuma, kuri veikia mieste. Turiu omeny, pramonę, Laisvosios ekonomikos zoną, mokymo institucijas, mes tik kartu galime pasiekti ambicingus uždavinius.
Matau skaičius, 15 proc. Baltijos jūros krovinių apyvartos, skaičius tikrai nemažas, bet manau, kad turime žvelgti į didesnį potencialą. Klaipėdos verslui, kuris turi didelį autoritetą, tai ne riba. 25 tūkstančiai naujų darbo vietų – verslas, kuris dirba uoste, kalba apie dar didesnį skaičių“, – kalbėjo A.Vaitkus, ilgą laiką dėjęs dideles pastangas ieškodamas pritarimo Klaipėdai turėti giliavandenį uostą ir, regis, pagaliau išgirstas. Proveržio strategija neįsivaizduojama be šio uosto, aplink kurį kurtųsi ir pramonės objektai, ir ekonominiai centrai, ir miestiečiams patrauklios laisvalaikio zonos su jachtų uosteliais.
Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzėliūnas tikina, jog šis dokumentas labai svarbus universitetui, kurį vis purto reformos.
„Kas man labai patinka – miestas, regionas kelia ambicijas dėl aukštos pridėtinės vertės technologijų kūrimo, mėlynųjų biotechnologijų, dreifuojama nuo žemos į aukštos vertės kūrimą, vadinasi, atsiranda erdvė mokslui, taip pat atitinkamų studijų programų formulavimui, tyrimams“, – sakė E.Juzeliūnas.
Klaipėdos universitetas netrukus atvers naują, modernų laboratorijų korpusą, tad mėlynųjų technologijų vystymui bus sudarytos visos sąlygos.
Reikia naujų krypčių
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas trečiadienį surengtoje proveržio pristatymo konferencijoje juokavo kitą kartą ateisiantis su žydrais marškiniais, nes balta spalva kalbant šia tema nebedera.
Mums Lietuvoje didžiausias konkurentas yra Vilniaus ir Kauno dvipolis, tai regionas, kuris turi šiek tiek daugiau gyventojų, universitetų, visko turi daugiau, ir mums reikia turėti savo privalumų, kad paskatintume vietos verslą neišsikelti ir pritrauktume naujų investicijų, – sakė E.Kiudulas.
„Mes vieni, kaip LEZ'as, be universiteto, uosto, negalėtume pritraukti investuotojų. Kas labai svarbu kuriant šią strategiją – mes išmokome dirbti kartu, tai viena svarbiausių šio projekto pamokų, o minčių, kur galime judėti, daug ir įvairių.
Kaip sako mano rinkodarininkė, nesupraskite blogai, Klaipėda – vienas seksualiausių miestų Lietuvoje, turintis vieną didžiausių potencialų šiame regione. Norint išnaudoti tai, reikia konkuruoti globaliai, ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje, su Skandinavijos šalimis. Norint konkuruoti šitam dideliam vandenyne, reikia turėti savo kryptis.
Mums Lietuvoje didžiausias konkurentas yra Vilniaus ir Kauno dvipolis, tai regionas, kuris turi šiek tiek daugiau gyventojų, universitetų, visko turi daugiau, ir mums reikia turėti savo privalumų, kad paskatintume vietos verslą neišsikelti ir pritrauktume naujų investicijų.
Man labai patinka tie būdvardžiai, pasirinkti šioje strategijoje – greitis ir modernumas. Jei būsime greitesni nei Gdanskas, jei orientuosimės į modernius sprendimus, turime šansus konkuruoti, kad žmonės galėtų gauti didesnes algas ir žmonių būtų daugiau“, – kalbėjo E.Kiudulas.
Jo teigimu, LEZ, vadovaudamasi proveržio strategija, ketina išsigryninti tris kryptis, kuriose turėtų „medžioti“ investuotojus.
E.Kiudulo manymu, norint pritraukti į Klaipėdą jaunų žmonių, reikia orientuotis į žmones, kuriems svarbu, kad būtų gera šeimoms, nebūtų eilių darželiuose, nebūtų spūsčių mieste, o tai didelis Klaipėdos privalumas. Siekti, kad iš regiono į sostinę galėtum nuvykti ne per 4 val., kaip yra dabar, o per 2,5 val. Svarbu didinti krypčių skaičių iš Palangos oro uosto bei pasiūlyti platesnį spektrą kelionių keltais.
„20 minučių iki darbo Vilniuje neįsivaizduojamas dalykas, o pas mus tai vertinama. Iki jūros – 10–15 minučių. Ko labai norėčiau, kad greitas ir modernus miestas dyzelinius autobusus paverstų elektriniais. Tai iškart būtų modernumo simbolis, konkretus veiksmas“, – kalbėjo E.Kiudulas.
Be strategijos – tik merdėjimas
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis įsitikinęs, jog bet kuris ekonominis vienetas, neturintis vystymosi strategijos, yra pasmerktas merdėti.
„Vietos pramonininkai bet kokiu atveju žvalgomės aplink, kur geriausia investuoti, nes mes nesame pačioje geriausioje pozicijoje. Šitas vystymosi planas, strateginis planas, galėtų nukreipti šiek tiek ir bendrom jėgom derinant veiksmus sudaryti sąlygas verslininkams, kad nesidairytų aplink.
Kiek laiko šnekame apie giliavandenį uostą, o galutinio sprendimo nėra. Aš, kaip verslininkas, sunkiai įsivaizduoju, kad Klaipėda turėtų perspektyvas.
Aš tik prieš keletą dienų parskridau iš Kinijos, buvau mieste, kuris prieš 40 metų buvo žvejų kaimelis su 1 500 žmonių, o šiandien tai išsivystęs visom prasmėm miestas, kur gyvena 20 mln. gyventojų. Be strateginio vystymosi plano, jie to negalėjo padaryt.
Manyčiau, kad einame teisingu keliu. Esame vienas pirmųjų miestų, kuris parengė strateginio vystymosi planą, galime didžiuotis. Tikiuosi, kad 2030 metais mes neatpažinsime savo miesto“, – sakė V.Adomaitis, pabrėždamas, jog tereikia politinės valios ir Klaipėdos kraštas galėtų pranokti patį Singapūrą, esą nieko sudėtinga čia nėra.
Sveikina už ryžtą
Klaipėdoje viešėjusi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sveikino Klaipėdos miesto sprendimą imtis konkrečių darbų stabdant gyventojų mažėjimo problemą.
„Stebiu, kaip keičiasi Lietuvos migracijos politika. Paprastai politika tokia reakcionistė. Ištinka problema, tada bandome spręsti. Išties šiuo atveju teigiamas įspūdis, žvelgiat į ateitį, norite užbėgti dar didesnei problemai už akių. Lietuvos mastu pirmą kartą girdžiu apie tokią iniciatyvą, kai žmonės nori spręsti klausimus nelaukdami valstybinio sprendimo“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Kaip proveržio strategiją ketinama įgyvendinti ir kokių konkrečių žingsnių ketinama imtis, planuojama pristatyti maždaug po mėnesio.
