„Esame jaukiausioje Klaipėdos vietoje, ant „Meridiano“ denio, tam, kad miestui, regionui, Lietuvai, ir Europai pasakytume drąsią ambiciją, kuriai ruošiamės iškelti bures. Kalbame apie drąsią ambiciją tapti Europos kultūros sostine 2022 metais, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Įvardiju du didelius sėkmės dėmenis – mūsų paraiška, kuri labai rimta ir perspektyvi, stipri regioniškumu. Trys savivaldybės teikėjos, keturi asocijuoti partneriai, taip pat Klaipėdos universitetas ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tas savivaldybinis, akademinis, gamtosauginis potencialas turi rimtas perspektyvas iškėlus bures pagauti vėją, kuris nuvestų regioną į Europos kultūros sostinę“.
Tas savivaldybinis, akademinis, gamtosauginis potencialas turi rimtas perspektyvas iškėlus bures pagauti vėją, kuris nuvestų regioną į Europos kultūros sostinę, – sakė V.Grubliauskas.
Prie paraiškos sudėliojimo prisidėjo apie 600 žmonių. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, paraiška Europos kultūros sostinės vardui gauti parengta bendradarbiaujant su daugiau nei 100 Klaipėdos miesto ir regiono kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų. Dar per 500 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai, organizuojant įvairius grupių susitikimus ir kt. Taip pat asocijuotais programos partneriais jau sutiko tapti Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės, Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas ir Klaipėdos universitetas.
„Nuo pat pirmųjų paraiškos rengimo dienų ji buvo kuriama kaip bendruomenės programa, „nenuleista iš viršaus“, bet parengta būtent pačių bendruomenės narių. O bendram vienijančiam siekiui tapti Europos kultūros sostine susibūrė ne tik Klaipėda, Neringa ir Palanga, bet ir visas Klaipėdos regionas, neabejotinai vienas ambicingiausių ir perspektyviausių Lietuvoje. Jo bendruomenės nariai pasirinko naują, kultūriniu proveržiu paremtą raidos kursą, leisiantį pasiekti, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų reikšmingu Lietuvos kultūros centru“, – pažymėjo V.Grubliauskas.
Mūsų didžiulis privalumas yra jūra. Jūra pati iš savęs yra egzotika, romantika, debesys virš jūros tarsi menas, – sakė Neringos savivaldybės meras D.Jasaitis.
„Mūsų didžiulis privalumas yra jūra. Jūra pati iš savęs yra egzotika, romantika, debesys virš jūros tarsi menas. Pati teritorija turėtų pridėti daug balų. Su Klaipėdos, Neringos ir Palangos iniciatyvomis bei darbais, paraiška paruošta labai profesionalai ir gerai, – kalbėjo Neringos meras D.Jasaitis. – Neringa seniai vadinama meno, kultūros meka, vykdomi aukščiausio lygio renginiai, atvyksta prezidentai ir premjerai, reikia tik paviešinti ir parodyti. Manau, kad sėkmė mūsų laukia“.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog Lietuva turi tik 99 km paplūdimio su puikia turizmo, kultūrine ir kita infrastruktūra ir prie jūros gyvenantys miestai turi būti ypač vieningi.
„Džiaugiuosi. Duok Dieve, kad mums pasisektų 2022 metais tapti Europos kultūros sostine“, – sakė Š.Vaitkus.
Kylam į vėją
Erdvė, kuri įkvepia, kurioje gimsta ir įgyvendinamos ambicingos idėjos – tokią Klaipėdą, Neringa, Palangą bei visą Klaipėdos regioną pristato paraiškos rengėjai. Šiandien tai kultūriškai kylantis regionas, išskirtinai patrauklus tiek gerai žinomiems, tiek debiutuojantiems įvairių sričių Europos kūrėjams, menininkams.
Tad daugybę amžių skirtingų kultūrų – kuršių, vokiečių, prancūzų, švedų, britų, lietuvių kurtas kraštas vėl kviečia Europos kūrėjus sugrįžti, atrasti unikalios gamtos bei šiuolaikiškų galimybių kraštą, patirti eksperimentinę meno dvasią ir kartu sukurti naują ateities kultūrinę platformą.
Kartu paraiškos rengėjai tiki, kad svarbiausias Klaipėdos regiono turtas yra jo žmonės, todėl vienas didžiausių išsikeltų iššūkių – Europos kūrėjų dėka suaktyvinti čia gyvenančią ir kuriančią bendruomenę, paskatinti ją tapti aktyvia kultūros, kuri yra vienas iš pagrindinių gyvenamosios aplinkos kokybę gerinančių veiksnių, kūrėja. Būtent vietos bendruomenės įtraukimas į kūrybines veiklas ir jų refleksiją, atsivėrimas naujoms idėjoms ir iššūkiams, aktyvus bendradarbiavimas ir komunikacija tarpusavyje bei su aplinka turėtų tapti naujos regiono gyvasties esme.
Šiems ambicingiems siekiams ir multikultūrinei paraiškos filosofijai perteikti pasitelktas laivo kursą į vėją nusakantis jūrinis terminas – beidevindas (anglų k. – By The Wind, olandų k. – Aan de wind, danų ir norvegų k. – Bidevind). Tai tik didžiausius iššūkius pasitinkantiesiems ir reikšmingų pokyčių siekiantiems skirtas kursas, perfrazuojant lietuviškai skambantis „Kylam į vėją”. Beje, tik jūrininkų, jūreivių bendruomenė nuo pačių seniausių laikų buvo bene margiausia kultūrine prasme. Viename laive kaip anksčiau, taip ir dabar sugyvena bei bendrą kalbą randa įvairiausių tautų ir papročių žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas.
Trijų pajūrio miestų parengta Europos kultūros sostinės programa suskirstyta į 4 esmines kryptis – „Kintantis identitetas“, „Gyvybinga bendruomenė“, „Ateities kultūra“, „Erdvė kurti ir ilsėtis“. Jas sudaro kryptį atitinkančios strategijos bei „Kultūros švyturiai“ – kelrodžiai projektai, orientuoti į išskirtinumą, europinę dimensiją, kokybę, prieinamumą visuomenei bei tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Projektams numatyta 30 mln. eurų
Preliminariai numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos biudžetas sieks apie 30 milijonų eurų. Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei ES ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų kaštų numatoma padengti ir privačių rėmėjų lėšomis. Preliminarus programos biudžetas bendrai planuojamas penkeriems metams (nuo 2017 m. iki 2022 m.), o minėtos lėšos būtų skiriamos europinės kultūros programos įgyvendinimui, reklamos kaštams ir kitoms projekto išlaidoms.
Taip pat iki 2022 metų Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje numatoma renovuoti, modernizuoti ir išmaniesiems kultūros ar aktyviems socialiniams visuomenės poreikiams pritaikyti apie 40 kultūros infrastruktūros objektų ir viešųjų erdvių.
Apie Europos kultūros sostinės projektą:
2022-aisiais Europos kultūros sostinės vardas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų. Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miestą, jo brandą, galimybes, kelią į savo šalį, Europą, pasaulį.
Europos kultūros sostinė – viena žinomiausių Europos Sąjungos iniciatyvų, Graikijos kultūros ministrės Melinos Mercouri dėka startavusi 1985 m., šiandien ji žymi 30 metų istoriją. Šia programa siekiama skatinti kultūros indėlį į ilgalaikę miesto (regiono) raidą, suderinus su atitinkamomis vietos strategijomis ir prioritetais, pabrėžti miesto (regiono) savitumą, indėlį į kultūrų įvairovę Europoje ir priklausymą bendrai Europos kultūros erdvei.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.
