Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas žvelgia į suplanuotus darbus. Kalendoriuje – rimti ir įdomūs miesto laukiantys iššūkiai, įtakosiantys tolimesnį uostamiesčio veidą.
R.Zulcas pasakoja, jog kai kurie sprendiniai pasitarnaus keičiant dabartinį miesto siluetą.
„Atsiradus Jono bažnyčios ir pilies bokštui nuo jūros pusės Klaipėda atrodys visai kitaip“, – sako R.Zulcas. Jau netrukus bus skelbiamas konkursas didžiojo piliavietės bokšto techniniam projektui parengti. Bokštas – esminis pilies fragmentas.
Atsiradus Jono bažnyčios ir pilies bokštui nuo jūros pusės Klaipėda atrodys visai kitaip, - sako R.Zulcas.
„Kaip jis turi atrodyti, turime tikslius brėžinius, jokių interpretacijų negali būti. Kalba labiau eina apie vidaus įrangą. Kas ten galėtų būti, galbūt koks multifunkcinis įrenginys, įdiegtos inovacijos. Bokštas turi tapti turistų traukos objektu su apžvalgos aikštele pasitelkiant ir technologines priemones, tarkime, virtualios realybės prietaisus ar panašiai, čia fantazijai ribų nėra. Dabar technologijos taip pažengusios, kad galimybių yra įvairiausių, būtų gerai, kad architektai jas pasitelktų. Šiemet lauksime pasiūlymų“, – sakė R.Zulcas.
Jau šiemet visai šalia piliavietės teritorijos užvirs darbai Priešpilio gatvėje, kuri bus kiek perkelta ir naujai nutiesta.
„Čia pat turime ir deguto šaukštą – turėtume bandyti spręsti buvusio „Neptūno“ klubo, irkluotojų klubo pastato likimą. Jo pirmas aukštas – prieškario, antras sovietinio, labai prastai atrodo kruizinių laivų lankytojams, kurie pro šalį važiuoja. Ieškosime sprendimo, ką daryti. Pastatas stovi ankstesnės vakarinės kurtinos vietoje. Galbūt čia ir architektūrinės idėjos konkursas praverstų“, – kalbėjo direktorius.
Taps Smiltynė kurortu, ar ne?
Viešumoje ne kartą skambėjo diskusijos unikalią Smiltynės teritoriją paversti kurortine. Klaipėda, turėdama miškingą, jūros ir Kuršių marių glostomą žemės plotą turi viziją šią idėją paversti realybe ir Smiltynę pažadinti iš sąstingio.
„Šiais metais teiksime paraišką Smiltynės kurortinės teritorijos statusui gauti. Kriterijų yra daug, didžiąją dalį jų atitinkame. Vienintelis klaustukas mums planuojant lėšas – medicinos punkto įrengimas, kurį privaloma turėti kurortinei vietovei. Kyla klausimų, kokiu rėžimu ji turi veikti, nes žiemą lankytojų Smiltynėje ne itin daug“, – sakė savivaldybės atstovas.
R.Zulco teigimu, Smiltynės pripažinimas kurortine teritorija leistų šią vietovę reklamuoti visai kitokiu lygmeniu. Jau planuojama čia įgyvendinti keletą paprastų, tačiau patrauklių infrastruktūros priemonių – įrengti miško parką su pažintiniais takais, sutvarkyti dviračių takus. Smiltynėje turėtų atsirasti ir daugiau viešųjų tualetų tarp perkėlos ir paplūdimių
„Kurortas susideda iš daug elementų. Sutvarkius esminius pajudėtų ir kiti dalykai. Žinoma, reiktų galvoti apie lengvatas verslui. Minėtas priemones ketiname įgyvendinti nepaisant to, ar kurortinis statusas bus gautas, nes miško parkas taip pat būtų tai, dėl ko žmonės važiuotų ne tik į paplūdimius ar grybų į mišką pasirinkti, turėtų galimybę pavaikščioti pažintiniais takais. Sumažėtų sezoniškumas. Tai tik pradžia mūsų dėmesio šiai teritorijai“, – sakė R.Zulcas.
Tramvajus Klaipėdoje: ar miestas taps pionieriumi?
Tramvajus Klaipėdoje – tiesti, ar ne? Kiek jis kainuotų ir kur galėtų driektis? Į tokius klausimus jau maždaug po metų turėtų būti atsakyta, mat Klaipėdos savivaldybė jau pasirašė sutartį su galimybių studijos rengėjais. „Būtume pionieriai visoje Lietuvoje“, – sako R. Zulcas.
Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, kuriame praėjusiame amžiuje driekėsi tramvajaus bėgiai, nutiesti 1904 metais. Elektra varomas tramvajaus tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru, bei atskirais priemiesčiais.
Teigiama, kad 1934 m. privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu Klaipėdoje tramvajų eismas buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Galiausiai likviduoti tramvajų nuspręsta dėl jo nusidėvėjimo bei lėšų nebuvimo jo atnaujinimui ir plėtrai.
Klaipėda laikoma idealiu miestu tramvajaus eismui, mat mieste driekiasi trys pagrindinės ilgos gatvės.
Įkvepiančiu pavyzdžiu atstatyti tramvajaus liniją Klaipėdoje tapo Lenkijos miestas Olštynas. Dar 1960 metais jame buvusios tramvajaus linijos buvo išardytos, tačiau neseniai miestas nusprendė jas vėl atstatyti. Tai kainavo 120 mln. eurų.
„Tai iš esmės pakeistų senas transporto priemones, morališkai atgyvenusias į kokybiškesnes. Tai miestui didelė galimybė pakeisti visą viešojo transporto sistemą. Bet čia daug klausimų turi būti užduota ir atsakyta, tarp jų ir kiek jis galėtų kainuoti“, – 15min sakė R.Zulcas.
R.Zulco teigimu, rengėjams buvo iškelta sąlyga, kad būtų pasitelkiami partneriai, kurie jau yra įgyvendinę panašius projektus.
„Turi būti atlikta labai rimta studija, atlikti paskaičiavimai dėl apimties, etapiškumo, modelio įgyvendinimo. Tikimės stiprios komandos, kad klausimai visi būtų atsakyti ne formaliai, o iš esmės. Čia daug dedamųjų – valdymo klausimai, santykiai su autobusų parkais, urbanistiniai klausimai, nes reiktų sankryžas pertvarkyti, finansavimo klausimai, eismo organizavimo klausimas. Mesta didelė suma, 400 tūkstančių eurų, studijos atlikimui, kad labai detaliai būtų atsakyta į visus klausimus. Šimtu procentų lėšas gavome iš Europos investicinio banko, ne daug kas pasinaudoja subsidija“, – sakė R.Zulcas.
Nuo dviračių takų iki turgaus aikštės
Šiųmečiuose Klaipėdos savivaldybės planuose darbų gausu. Šalia naujojo turgaus, Vingio gatvėje bei prie autobusų stoties bus įrengtos trys greitojo įkrovimo stotelės.
Ir toliau bus tobulinama dviračių infrastruktūra palei Danės upę. Metų gale turėtų užvirti darbai, kuriuos įgyvendinus dviračiu palei Danę būtų galima nuriedėti iki pat Purmalių piliakalnio.
Kitaip ateityje turėtų atrodyti senoji turgavietė. Jau pradėtas aikštės, kurioje prekiaujama daržovėmis, projektavimas. Privatūs investuotojai turi minčių buvusioje „Laivitės“ teritorijoje išvystyti konferencijų centrą.
Nori privilioti paslaugų centrą
Rimtus tikslus sau šiemet kelia ir verslas. Miesto ekonominės plėtros aentūros „Klaipėda ID“ investicijų skatinimo vadovas Kazys Pupinis 15min sakė, jog pernykščiai metai buvo pasiruošimo ir namų darbų metai visoms suinteresuotoms institucijoms, tapusioms Mėlynojo proveržio strategijos dalimi. Pusantrų metų veikianti agentūra pernai ėmėsi ruošti pasiūlymus užsienio investuotojams. Tikimasi, jog pirmosios kregždės Klaipėdoje nutūps jau šiemet.
Mūsų šių metų tikslas – pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriantį paslaugų centrą į Klaipėdą, – pasakojo K.Pupinis.
„Sritys, kuriose ketiname dirbti – paslaugų ir gamybos. Jau dabar esame suformavę skirtingus pasiūlymus skirtingiems sektoriams – jūrinių ir automobilių komponentų gamybos, paslaugų ir logistikos sektoriams, planuojame sukurti dar du – bioekonomikos ir konstrukcijų jūroje produktus. Šie sektoriai išplaukia iš ekonominės plėtros strategijos, tad siekiame turėti kertinius Klaipėdos vertės pasiūlymus užsienio investuotojams. Mūsų šių metų tikslas – pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriantį paslaugų centrą į Klaipėdą“, – pasakojo K.Pupinis.
Šiuo metu Klaipėdoje jau veikia švediško bei norvegiško kapitalo paslaugų centrai. K.Pupinis neabejoja, jog uostamiestis turi daug potencialo ir jame gali įsikurti nauji tokie centrai.
„Tai tikrai nėra lengva užduotis, tačiau Klaipėda yra patrauklus miestas šiems projektams įgyvendinti. Pirmoje vietoje reikėtų išskirti specialistus ir jų paruošimą. Sieksime parodyti, jog Klaipėda turi pakankamai daug talentų ir čia įsisteigę paslaugų centrai sugebės išsilaikyti, – sakė K.Pupinis. – Jau kalbėjome su keliomis įmonėmis, pateikėme pasiūlymus ir sulaukėme susidomėjimo. Konsultantai, kurie padeda paslaugų centrams surasti lokacijas, yra užsiminę, kad Klaipėda gali būti ta neatrasta vieta paslaugų centrams kurtis. Mūsų mieste paslaugų sektorius nėra užpildytas, nėra didelės konkurencijos“.
Šiuo metu esančiuose paslaugų centruose Klaipėdoje dirba apie šimtas darbuotojų. Šie centrai teikia IT, finansų bei kitas paslaugas užsienio šalims.
