Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 10 28

Klaipėda turi planą, ką darys, kad uostamiesčio paplūdimiuose plevėsuotų Mėlynoji vėliava

„Taisyk ratus žiemą, o roges vasarą“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Uostamiesčio valdininkai nieko nelaukę jau dabar imasi paplūdimių sutvarkymo plano. Pagrindinis tikslas – kad dviejuose paplūdimiuose vasarą suplevėsuotų Mėlynoji vėliava. Kai kurie politikai tikina, kad paplūdimiuose būtina pastatyti stendus, nurodant, kur saugu maudytis, kad apie tai žinotų ir atvykėliai iš kitų miestų.
Saulės vonių mėgėjos
Darbus pajūry būtina suplanuoti dar žiemą, kad vasarą būtų galima mėgautis patogiais paplūdimiais. / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Paplūdimių sutvarkymo planas jau parengtas trejiems metams į priekį ir apima 2016–2019 metus. Darbų sąrašas ilgas ir nepigus, mat norint kad paplūdimys galėtų pasigirti turintis Mėlynąją vėliavą būtina įgyvendinti visą pluoštą reikalavimų. Siekiamybė, kad jau kitais metais tokios spalvos vėliava kabėtų Smiltynėje, o 2017-aisiais – antrojoje Melnragėje.

Kad paplūdimys būtų įvertintas Mėlynąja vėliava, jis turi atitikti 31 kriterijų, – sakė I.Šakalienė.

„Kad paplūdimys būtų įvertintas Mėlynąja vėliava, jis turi atitikti 31 kriterijų“, – pristatydama programą miesto politikams sakė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Tarp jų – gera vandens būklė, švara paplūdimyje, atitinkamas tualetų skaičius, taip pat pritaikytų ir neįgaliesiems, geriamasis vanduo, atliekų rūšiavimo galimybė, žemėlapiai ir stendai bei kiti kriterijai.

„Reikėtų užpildyti paraišką Žaliųjų judėjimui, ir jie įvertins, kiek esame pasirengę, pavasarį patikrins“, – kalbėjo I.Šakalienė. Anot jos, Smiltynėje būtina atnaujinti persirengimo kabinas, pastatyti dviejų dalių šiukšliadėžes – organinėms ir kitoms atliekoms, čia trūksta dviračių stovų, turi vykti vandens stebėsena. Paplūdimiuose būtina įrengti dešimt garsiakalbių. Norima pakeisti asfalto dangą prie Naujosios perkėlos. Vienas svarbiausių uždavinių – takų ir medinių laiptų tvarkymas. Šiems planams įgyvendinti kitais metais prireiks apie 43 tūkstančių eurų.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Trečiadienio pavakarę pajūryje prireikė ir megztukų.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Paplūdimys

Panašūs darbai laukia ir antrojoje Melnragėje. Čia taip pat būtina pakeisti persirengimo kabinas, pastatyti dviračių stovus, stendus, pakabinti septynis garsiakalbius, sutvarkyti takus. Planuose ir naujų vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, nuvažiavimas neįgaliesiems prie jūros. Tikimasi, kad ateityje neįgaliesiems bus pasiūlyta ir asistento paslauga. Šiems darbams įgyvendinti prireiks per 30 tūkstančių eurų.

Darbai planuojami ir kituose paplūdimiuose – Girulių, Melnragės. Dalį lėšų savivaldybė gauna iš Aplinkos ministerijos. Ši finansuoja žabtvorių įrengimą ir kopagūbrio tvirtinimą.

Bendrai paplūdimių tvarkymui 2016 metais gali prireikti 78 tūkstančių eurų, 2017-aisiais – 118 tūkstančių, 2018-aisiais – 67 tūkstančių, o 2019 metais – 40 tūkstančių eurų.

Siūlo pažymėti saugias vietas

Tarybos narys Valdemaras Anužis rekomendavo paplūdimiuose įrengti stendus, kuriuose būtų aiškiai įvardinta, kur nesaugu maudytis.

Aš žinau, kur maudytis, dauguma klaipėdiečių irgi žino, kur galima, kad į įlankas negalima eiti, bet atvykėliai ne visi žino, – sakė V.Anužis.

„Turėtų būti surašytos saugios ir nesaugios vietos. Jei būtų informacija, pavyzdžiui, nesimaudykite įlankose po audrų, kur iškyšulys, srovė eina į krantą. Jaunystėje pats esu patekęs į srovę ir išneštas, po to su tokiais pavojais nebesusidūriau. Aš žinau, kur maudytis, dauguma klaipėdiečių irgi žino, kur galima, kad į įlankas negalima eiti, bet atvykėliai ne visi žino“, – sakė jis.

Kurorto nenorėjo

Tuo metu tarybos narė Aldona Staponkienė priminė 2007 metais siūliusi Melnragės-Girulių paplūdimio ruožui siekti kurorto teritorijų statuso, tuomet lėšos jų tvarkymui būtų skiriamos iš valstybės biudžeto.

„Reikėjo nedidelių investicijų iš savivaldybės biudžeto, kad Melnragė-Giruliai turėtų kurortinės teritorijos statusą, tuomet šio klausimo net nesvarstytume. Ignalinos rajonas, du kaimai, pasinaudojo lėšomis, Lazdijų rajone ir kituose taip pat. Dabar įstatyme atsirado didelės pataisos, pasikeitė reikalavimai kurortinėms teritorijoms. Šiandien priėjome prie to paties, ko nepadarėme prieš septynerius metus. Myliu saulę ir vandenį bei paplūdimį, jokių mano interesų nebuvo“, – priminė A.Staponkienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos