„Katafalkas lydės mūsų vaikus į mokyklas ir darželius“, „Mokyklos rajonas taps krematoriumo rajonu“ , „Salsvas žmogienos kvapas pasklis po miestą“ – tokius plakatus prie viešbučio išskleidė Joniškės kvartalo gyventojai.
Kaimynystė – nemaloni
Netoli Joniškės kapinių gyvenantys klaipėdiečiai teigė buvę šokiruoti, kai vietos spaudoje pamatė mažyti skelbimą apie planus statyti krematoriumą. Apie tai esą jie nebuvo informuoti.
Žmonės piktinosi, kad krematoriumą norima įrengti nesilaikant atstumo reikalavimų. Pikete dalyvavę žmonės teigė, kad turi būti bent 200 metrų sanitarinė zona. Tačiau iki kai kurių namų nėra nė 100 metrų.
„Gatvė yra siaura, jau dabar būna sunku pravažiuoti, o jei čia bus sudeginama tūkstančiai palaikų – iš viso negalėsime išvažiuoti“, – piktinosi Sigita.
Pikete dalyvavęs Mindaugas Mintautas sakė, kad gyventojai jau įpratę prie greta esančių kapinių. Tačiau mintis, kad šalia dar bus deginami ir palaikai – nepriimtina. Esą slogiai veiks matomi dūmai ir žinia, kad Anapilin išėjo dar vienas žmogus.
Į susitikimą – su kaukėmis
Į susitikimą su „Aternos“, ketinančios įrengti kremavimo liniją, bendrovės vadovais ir krematoriumų visoje Europoje statytojais gyventojai atėjo užsidėję kaukes. Esą įrengus krematoriumą neišvengiamai teks kvėpuoti užterštu oru.
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto vadovas Feliksas Anusauskas gyventojus bandė įtikinti, kad tyrimais nenustatyta jokia taršos grėsmė. Esą galima tarša nė nepriartės prie minimalių verčių. „Ieškokite kitų argumentų nei galima tarša. Nes galimos taršos objektas neviršys“, – kreipėsi jis į gyventojus, kurių susirinko pilna viešbučio salė.
Įrangą krematoriumams gaminančios ispanų firmos „Kalfrisa“ atstovė tikino, kad jie vien Lenkijoje įrengė 16 krematoriumų. Ji pavyzdžiais nurodė šios šalies miestus, kur krematoriumai įrengti tarp gyvenamųjų namų ir niekam tokia kaimynystė neužkliuvo.
Anot jos, Lietuvoje ir taip kur kas griežtesni nei kitose Europos šalyse reikalavimai taršai, todėl gyventojų baimės – nepagrįstos.
Prašė neklaidinti gyventojų
„Aternos“ valdybos pirmininkas Vitas Griūnas gyventojams dar kartą bandė įrodyti, kad šioje vietoje krematoriumas leidžiamas teisės aktų. Prieš dešimtmetį „Aterna“ privatizavo šalia Joniškės kapinių veikusią šarvojimo salę. Jau tada žemės paskirtis buvo K2 tipo, t.y. leista statyti laidojimo namus, krematoriumą, kolumbariumą.
„Žemės pobūdis nebuvo keistas. Ilgainiui pamatėme, kad poreikis kremuoti labai išaugęs. Pasiekėme kritinę ribą, kai nusprendėme statyti“, – teigė jis gyventojams. Jis teigė nesuprantąs, kodėl žmonės vis gąsdinami skaičiais esą čia per metus bus kremuojama apie 8 tūkst. žmonių, kai Klaipėdoje per metus miršta apie 1800 žmonių.
Tuo tarpu Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė V.Giriūno prašė neklaidinti gyventojų. „Detalusis žemės planas leidžia čia statyti krematoriumą. Tačiau pastato, kur jis bus rengiamas, paskirtis nenumato tokios galimybės. Dabar vis manipuliuojama sąvoka „kremavimo įrenginys“. Negalime kiekvienoje virtuvėje jo įrengti ir kremuoti“, – teigė valdininkė.
Dalis gyventojų nė nelaukė susitikimo pabaigos ir išėjo neįtikinti statytojų.
Kėdainiuose – antra linija
Vienintelio krematoriumo Lietuvoje – Kėdainių krematoriumo – vadovas Vytenis Labanauskas 15min teigė, jog uostamiesčio verslininkų planai statyti net du krematoriumus stebina. Pirmi apie statybas pranešė „Aternos“ atstovai, antri – „Rūtedos“.
„Kiekvienas, pradėdamas verslą, skaičiuoja jo atsiperkamumą, o ši specifinė paslauga Lietuvoje kol kas yra nauja, kremuojama apie 10 proc. visų mirusiųjų. Jei remsimės mūsų artimiausių kaimynių – Latvijos ir Lenkijos, turinčių panašią istoriją, mentalitetą, bet ilgametę kremavimo paslaugos patirtį – statistika, šiose šalyse kremuojama iki 20 proc. visų mirusiųjų. Tikėtina, kad ir Lietuvoje ši riba nebus peržengta. Nauji rinkos dalyviai turėtų atkreipti dėmesį į šias aplinkybes ir, prieš investuodami į tokios paslaugos verslą, gerai pasiskaičiuoti“, – sakė V.Labanauskas.
Ant jo, krematoriumas – išskirtinis statinys, kuriam galioja ir nerašytos taisyklės, šiuo atveju – psichologinė objekto tarša. „Kad nebūtų užprogramuoto konflikto su bendruomene, reikia atsižvelgti ir į tai“, – dalinosi įžvalgomis verslininkas.
Kėdainiuose pernai buvo paleista antroji kremavimo linija. Čia kremuota 3812 žmonių, tarp jų – 494 klaipėdiečiai.
