Šiais metais „Fortum“ jėgainėje turėtų būti sudeginta apie 6 000 tonų nuotekų dumblo. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ skaičiuoja, jog per mėnesį susikaupia maždaug 1 000 tonų. Nusausintas jis bus gabenamas į „Fortum“.
Skaičiuojama, jog iki naujų metų čia turėtų atkeliauti apie 500 sunkvežimių dumblo. Viena sunkiasvorė mašina atgabena 12-15 tonų tokių atliekų. Jos sumaišomis su kitomis bendrovės deginamomis atliekomis ir pavirsta energija. Deginimo paslauga bendrovei „Klaipėdos vanduo“ kainuoja 33 eur be PVM už toną atliekų, tad sudeginti numatytą kiekį kainuos apie 200 tūkstančių eurų.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas, įmonei pradėjęs vadovauti šių metų pavasarį, teigia, jog tikslas nebekaupti naujo, šviežio ir kvapą skleidžiančio dumblo aikštelėse, o jau esamą kiekį sumažinti per dešimt metų, kasmet sudeginant po 400 tonų. Apie 2 000 tonų dumblo sudegins ir bendrovė „Akmenės cementas“.
B. Jonikas teigia, jog bendrovė didelį dėmesį skiria kvapų mažinimui Klaipėdoje. Tam skirta apie 250 tūkstančių eurų. Viena iš priemonių – dumblo išvežimas iš aikštelės Klaipėdos pašonėje, Dumpiuose.
„Turime Dumpiuose nuotekų valyklą. Gerą dešimtmetį, nuo 2009 metų buvo vežamos supudytas ir nusausintas dumblas, ten kaupiamas. Viena aikštelė pilnai prikaupta, kita praktiškai prikaupta. Buvo lūkestis iš miesto, mūsų akcininko, susimažinti kiekį. Esame įsipareigoję mažinti saugomose aikštelėse dumblo kiekį. Planuojame kasmet mažinti ne mažiau kaip 400 tonų“, – sakė B. Jonikas.
Šiuo metu aikštelėse sukaupta virš 100 tūkst. tonų tokio dumblo. Jis nusausintas ir tapęs kone kompostu, kvapo sausas dumblas nebeskleidžia. Bendrovė turi planų bendrauti su ūkininkais, kurie pagal auginamas kultūras galėtų šį kompostą naudoti dirvai tręšti.
Nedideli kiekiai dumblo, viso apie 8 000 kiekių, buvo sudeginta ir pastaraisiais metais. Dabar gi tai daryti žadama nuolat.
Bendrame sraute – nedidelis kiekis
„Fortum Klaipėda“ vadovas Donatas Petronis pasakojo, jog bendram atliekų sraute dumblas sudaro tik labai mažą kiekį. Pagrindinė dalis – atliekos, kurių bendrovė kasmet gali sudeginti 255 tūkstančius tonų, tad 6 000 tonų dumblo tėra menka dalis.
„Bendram sraute dėl naudojamos technologijos emisijos padidėjimo jokio nėra. Esam bandę deginti dumblą. Gamintojai yra numatę deginti dumblą. Naudojama aktyvuota anglis, surenkami maži kiekiai sunkiųjų metalų. Dioksinai, furanai, jie patenka į lakiuosius pelenus ir eksportuojami iš Lietuvos. Tai tvarus būdas sutvarkyti dumblą, užkertant kelią bet kokiems kvapams“, – teigė vadovas.
B. Joniko teigimu, dumblo tvarkymas yra visų vandentvarkos įmonių galvos skausmas.
Paskaičiuota, jog iškart pašalinti aikštelėje jau susikaupusias dumblo atliekas bendrovei kainuotų apie 6 mln. eurų. Tai atsilieptų vandens ir nuotekų kainai. Siekiama dumblą sutvarkyti palaipsniui, kad įmonei sąnaudos nebūtų pernelyg ekstremalios ir naštos nepajustų vartotojai, kurių bendrovė turi apie 100 tūkstančių.
