Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika, pristatydamas naująjį laivą, kuris jau nuleistas į vandenį, pasakojo, kad tai – daugiafunkcinės paskirties laivas.
Kontraktas su viena Vokietijos kompanija dėl 3 laivų pastatymo Klaipėdoje buvo pasirašytas prieš karą Ukrainoje.
„Niekas mums šio kontrakto nepadovanojo, teko laimėti konkursą“, – teigė A.Šileika.
105 metrų ilgio, 20 metrų pločio, 12 tūkst. kW galios ir suskystintomis gamtinėmis dujomis varomo variklio laivas – unikalus. Tačiau daugiau detalių apie jį A.Šileika atskleisti negalėjo dėl saistomų sutarties įsipareigojimų.
Laivų statytojams netrūko iššūkių. Vienas didesnių – laivo dokavimas ir nuleidimas į vandenį. Tam buvo panaudota speciali barža.
„Kreipėmės į uosto direkciją, kad rekonstruotų šių laivų nuleidimui krantinę. Tam, kad būtų galima nuleisti laivą į vandenį“, – pasakojo A.Šileika.
Rekonstravo krantines
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad uosto veiklos planuose yra numatyta rekonstruoti tris laivų statybai skirtas krantines. Visi darbai kainuos apie 20 mln. eurų.
Rekonstruotos Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinės pritaikomos 14,5 metro gyliui, užtikrinamas doko darbas prie krantinių, pakeisti atmušai. Darbų metu prie krantinės išgilinima iki 7,5 metro. Ką tik užbaigti pirmojo etapo parengiamieji darbai – 65 A krantinės sutvirtinimo darbai, kurie apima konstrukcijų sutvirtinimo ir ardymo darbus.
Darbų vertė siekė 2,38 mln. eurų, juos atlieka Latvijos įmonė AB „BMGS“.
„Tai jau yra proveržis, kad tokie laivai gali būti pastatyti Klaipėdoje, juo labiau, kad užsakovai yra tokia pramoninė valstybė, turinti taip pat savo laivų statyklas“, – teigė A.Latakas, apžiūrėdamas naująjį statinį uoste.
Šioje statykloje bus statomas ir Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas.
Sutartis dėl laivo pasirašyta su „Baltic Workboats AS“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB Vakarų Baltijos laivų statykla. Uosto direkcija, žengdama tvarumo didinimo uoste keliu, statytoją įpareigojo suprojektuoti ir pastatyti elektrinį laivą.
Projektuojant laivą privalės būti numatyta galimybė įdiegti vandenilio technologijas, kad ateityje jis būtų kaip pagrindinis energijos, kuria varomas laivas, šaltinis.
Laivas turi būti suprojektuotas ir pastatytas per dvejus metus.
Užsakymų yra, darbuotojų – ne
Vakarų laivų gamyklos įmonė statys dar du tokius pat laivus Vokietijos įmonei. Taip pat statomas locmano tipo laivas Švedijos kompanijai, žvejybinis laivas danams. Klaipėdoje statomi ir korpusai kruiziniams laivams. Jie bus gabenami į įmonę Turku, Suomijoje.
A.Šileika teigė, kad užsakymas didžiulis, iššūkių buvo nemažai. Ir ne vien dėl poreikio rekonstruoti krantinę.
Kontraktas buvo pasirašytas dar prieš karą Ukrainoje. Prasidėjus karui, stipriai išbrango metalas, energetiniai kaštai taip pat krito ant statytojų pečių. Todėl neslepiama, kad net ir baiginėjant užsakymą, vyksta derybos.
Anot jo, tenka susidurti ir su kitu iššūkiu – darbuotojų trūkumu. Laivų statytojams Klaipėdoje trūksta maždaug 200 darbuotojų. Kaip pasakojo A.Šileika, iki karo Lietuvos uostamiestyje dirbo apie 180 ukrainiečių.
Prasidėjus karui dalis jų grįžo į savo šalį. Laivų statytojams niekaip nepavyksta to trūkumo subalansuoti.
Galimybė vežtis žmones iš kitų šalių taip pat nėra viliojanti – įdarbinimo procesas gali trukti ir pusę metų. Šiuo metu labiausiai trūksta suvirintojų, laivo korpusininkų ir dažytojų.