Birželio 27 d. KU mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Ekspedicijos tikslas buvo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“ ir mažesnius tarpukario Lietuvos prekybos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“. Liepos 2 d. už 5 mylių nuo Estijos krantų jūros dugne, 85 m gylyje, atpažintas laivas „Prezidentas Smetona“. Rasti ir laivai „Panevėžys“, „Kretinga“ bei „Utena“.
„Prezidentas Smetona“ buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė pirko iš Vokietijos. Jo dingimo aplinkybes iki šiol gaubė paslaptis. Laivas Suomių įlankoje nuskendo 1945 m. sausio 11-ąją. Vienų šaltinių duomenimis, jis nuskendo užplaukęs ant seklumos, kitų – į jį pataikė mina. Laivo „Prezidentas Smetona“ istorija skatina prisiminti, kad lietuviai gyvena šalia Baltijos jūros – Lietuvos vartų į pasaulį.
„Mūsų tautos tapatinimasis su jūrine valstybe tvirtėtų, jeigu patys lietuviai daugiau žinotų apie jūrininkų gyvenimą. Tuo tarpu tragiškų aplinkybių į karo veiksmų lauką jūroje nublokštą ir nuskendusį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“ savo veikaluose prisimena tik istorikai ir tie, kurių gyvenime jūra užima ne paskutinę vietą“, – 2009 m. rašoma straipsnyje, kuriame teigiama, kad Johnas Nekustas (John Nekus), laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Adomo Daugirdo anūkas iš Čikagos, nusprendė ieškoti nuskendusio laivo. Nepraėjus nė dešimtmečiui, laivas buvo rastas, o mokslinėje ekspedicijoje kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais dalyvavo ir pats J. Nekusas.
Projekto iniciatorius ir vadovas prof. habil. dr. Vladas Žulkus teigia, kad laivo „Prezidentas Smetona“ radimas yra svarbus Lietuvai kaip jūrinei valstybei, ypač artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. „Tai ne tik mokslinis atradimas, tai yra svarbu ir mūsų tautos istorinei atminčiai.“
Liepos 11 d. 13 val. Klaipėdos universitete vyks oficialus mokslininkų ir ekspedicijos dalyvių sutikimas. Projekto iniciatorių ir vadovą prof. habil. dr. V. Žulkų, KU BRIAI Povandeninių tyrimų centro narų instruktorių V. Krisikaitį, Palangos kurorto muziejaus direktorių J. Liachovičių, žurnalistą R. Bružą, karo istoriką, Lietuvos kariuomenės vado patarėją V. Rakutį ir Lietuvos karinio jūrų laivyno atstovus sveikins Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
