Klaipėdos savivaldybė, istorikai, paveldosaugininkai ir vietinė evangelikų liuteronų bendruomenė negali sutarti dėl naujos kapavietės. Dėl to antropologų jau seniai ištirti ir aprašyti senųjų miesto gyventojų kaulai, rasti buvusio karamelės fabriko teritorijoje, kur XVI–XVII amžiais stovėjo Šv. Jono bažnyčia, iki šiol saugomi Klaipėdos universiteto patalpose.
Medinių karstų su rankenomis liekanos sukrautos į bendrovei „Invalda“ priklausantį sandėliu paverstą seną pastatą. Buvusių kapinių vietoje „Invalda“ norėjo statyti prabangų viešbutį su restoranu, parduotuvėmis. Verslininkams pristigus lėšų šis projektas įstrigo.
„Vos spėjame pirkti naujas spynas. Vandalai nupjausto metalo grotas, braunasi į sandėlį ir lenda prie karstų“, – sielojosi ne vienos paveldosaugininkų pastabos dėl blogai saugomų karstų liekanų sulaukęs „Invaldos“ atstovas Vilius Skukauskas.
„Keista, kad išniekinus žmonių amžinojo poilsio vietą per tiek laiko nerasta vietos, kur būtų galima palaidoti iškastus palaikus. Jokios pagarbos mirusiesiems. Jei tokios problemos nespręsime civilizuotai, greitai nebus ko laidoti“, – piktinosi Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius.
Mokslininkai teisinasi, kad ne jų, o Klaipėdos savivaldybės pareiga pasirūpinti senais kaulais. Uostamiesčio valdžios atstovai žada perlaidoti palaikus, kai sudaryta komisija išanalizuos visus gautus siūlymus.
E.Jurkevičius ragina senųjų klaipėdiečių kaulus palaidoti sovietmečiu nušluotose senosiose uostamiesčio kapinėse, kurias užgožė Skulptūrų parkas: „Nekrikščioniška tampyti palaikus iš vienos vietos į kitą.“