Anot laikraščio, po ilgų derinimo procedūrų apsispręsta, kad 2023-iaisiais duris atverti turėsiantis bokštas iš išorės atrodys kaip XVII–XVIII amžiuje ir bus be stiklinio apžvalgai skirto paviljono viršuje. Pačiame bokšte planuojama įrengti interaktyvias ekspozicijas.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiojo patarėjo Ričardo Zulco, šiuo metu ruošiamos konkurso sąlygos rangovui parinkti. „Konkursą skelbsime kitų metų pradžioje. Jei nebus teisminių ginčų, su rangovu galėtų būti pasirašyta sutartis pavasarį ir prasidėti realūs Didžiojo bokšto statybos darbai. Skaičiuojamoji sąmata – apie 1,7 mln. eurų, tačiau tiksli suma paaiškės po konkurso. 75 proc. bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, likusi sumos dalis – iš uostamiesčio savivaldybės biudžeto“, – „Vakarų ekspresui“ sakė valstybės tarnautojas.
Pirmą kartą Klaipėdos pilis paminėta 1252 metais, tai buvo medinė Kryžiuočių ordino pilis. Po metų aukštesnėje vietoje pastatoma mūrinė ordino pilis. Ji daug kartų pulta, deginta niokota, atkurta ir perstatinėta.
1546 metais istoriniuose šaltiniuose paminimas naujas Didysis bokštas. Tai buvusi septynių aukštų citadelė. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, o kiti aukštai skirti gynybai, aplinkai stebėti.
Bokštas visiškai nugriautas XIX amžiaus antroje pusėje. Istorikų teigimu, bokšto plytas vokiečiai panaudojo senamiesčio namams statyti.
