Kaltinamajame akte nurodoma, kad vyrai, veikdami bendrai, reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių už kreipimąsi į teismą dėl didesnio kaip 8,7 mln. eurų kreditinio reikalavimo pripažinimo. Taip pat bankroto administratorius kaltintas tuo, kad, administruodamas bankrutuojančią bendrovę ir privalėdamas pasirūpinti pavojingų atliekų sutvarkymu, padedamas verslininko, suklastojo dokumentus. Dokumentuose buvo nurodyta, kad pavojingos atliekos yra pristatytos atliekų tvarkymo bendrovei ir jai sumokėta už atliekų priėmimą, o, pasak prokuratūros, iš tikrųjų pavojingos atliekos nugabentos į iš anksto sutartą vietą ir siekta jas parduoti. Dėl neva fiktyvios sutarties sudarymo ir cheminių produktų gabenimo įmonių bankroto administratoriui inkriminuotas ir jo žinioje esančio svetimo bankrutuojančiai UAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančio beveik 3,5 tūkst. eurų vertės turto išvaistymas.
Visi trys vyrai teisminio proceso metu kaltės nepripažino. Bylą nagrinėjančiam teismui jie įrodinėjo, kad bandomi kriminalizuoti įvykiai ir veiksmai yra įprastiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie vyksta ir atliekami civilinių bylų proceso metu, kai ieškoma galimybių spręsti ginčus taikos sutartimi ar kitais alternatyviais būdais.
Pasak teismo, patikimų įrodymų, kad vyrai reikalavo iš UAB „Statega“ atstovų didelės vertės kyšio ir tarėsi dėl tokio kyšio priėmimo, byloje nenustatyta, o prielaidomis ir spėlionėmis remtis negalima. „Išklausius teismo posėdžio metu pateiktą garso įrašą ir kitus byloje pateiktus pokalbius, įvertinus ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais duomenimis, juose nėra užfiksuota tokių įrodymų ir įmonių bankroto administratoriaus bei advokato teiginių, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinime minimu metu buvo reikalaujamas koks nors kyšis ar dėl jo tariamasi, kad sutartimis buvo siekiama užmaskuoti didelės vertės kyšio reikalavimą ar susitarimą jį priimti. Kaltinamųjų parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl pastarieji laikytini objektyviais ir teisingais“, – nurodoma išteisinamajame teismo nuosprendyje.
Taip pat teismas nurodė, kad iš bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės Klaipėdos filialo direktoriaus ir verslininko tarpusavio pokalbių ir pokalbių su kitais asmenimis telefonu, susirašinėjimo elektroniniu paštu nenustatyta, kad direktorius būtų prašęs, kurstęs, įkalbinėjęs verslininką kažkam neteisėtai parduoti dažus ir tokiu būdu iššvaistyti bankrutuojančios bendrovės turtą.
Teismas pažymėjo, kad jų veiksmai nėra nusikalstami, o vertintini kaip galimas atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas ir galimas sutartinių santykių netinkamas vykdymas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šie vyrai dokumentų neklastojo ir jų nepanaudojo, nes sutartis tarp šalių dėl atliekų tvarkymo buvo pasirašyta ne fiktyviai, o realiai siekiant atitinkamo rezultato ir ji yra įvykdyta.
Bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės Klaipėdos filialo direktoriaus veiksmuose nenustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, sudarant ir vykdant byloje aptariamą dažų utilizavimo sutartį. Pasak teismo, aplinkosaugos pareigūnų nurodymas įvykdytas tinkamai, o jo įvykdymas užtruko tik dėl pradėto ikiteisminio tyrimo metu taikytų apribojimų dažams, dėl to jokios žalos niekam taip pat nekilo.
Išteisinamąjį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
