Skaitytojos laiške teigiama, kad į Klaipėdos universitetinę ligoninę jos močiutė buvo išvežta kovo pradžioje dėl namuose patirtos traumos. Po keleto dienų, būklei pagerėjus, ji buvo perkelta į KUL Reabilitacijos skyrių, kur turėjo praleisti mėnesį.
Iki prasidedant karantinui artimieji ją kasdien lankė, vėliau – bendravo telefonu. Šeima tikėjosi, kad balandžio 6 d., kaip ir planuota, galės močiutę iš reabilitacijos parsivežti į namus.
Tačiau balandžio 3 d. skaitytojos mama sulaukė netikėto skambučio iš ligoninės. Jai buvo pranešta, kad močiutei diagnozuota COVID-19 infekcija ir kad ji bus perkelta į ligoninės Infekcinių ligų korpusą, kur gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai.
Daugiau informacijos ligoninė nesuteikė – skaitytojos mamai perskambinus, gydytoja patvirtino, kad informacija teisinga, bet daugiau informacijos suteikti negali.
Skaitytojos teigimu, šeima daugiau jokios informacijos apie močiutės diagnozę ir būklę, išskyrus pradinį skambutį balandžio 3 d., negavo. Su gydytojais vėliau susisiekti nepavyko.
Tik su medicinos seselių pagalba mamai pavyko kitą dieną trumpai pakalbėti su močiute. Pokalbio metu pavyko išsiaiškinti, kad močiutė nekarščiuoja, nekosėja, bet daugiau informacijos apie būklę, gydymą ir t. t. seselės suteikti negalėjo.
„Mes žinome diagnozę, bet daugiau visiškai nieko. Ir nėra net kieno paklausti. Suprantu, kad situacija ir pačioje ligoninėje yra įtempta, suprantama, kad gydytojams ne visada galima prisiskambinti, kad jie labai užsiėmę, bet, iš kitos pusės, turėtų būti kaip ir suprantama, kad artimieji irgi negali būti palikti nežinioje“, – sakė skaitytoja.
Skaitytoja teigė, kad ir pati močiutė yra sutrikusi ir pasimetusi, jai net nebuvo normaliai paaiškinta jos diagnozė ir kodėl ji perkelta į kitą ligoninės skyrių. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad netiesioginį kontaktą per drabužius su močiute turėjo ir abu jos tėvai, ir nuogąstauja, kad jie galėjo užsikrėsti, bet išsitirti jiems neleista.
„Pora dienų iki diagnozės tėtis lankėsi reabilitacinėje ligoninėje, kad paimtų nešvarius močiutės drabužius. Juos parvežė namo, o mama skalbė. Mano supratimu, kontaktas buvo. Liepiau mamai pasiskambinti 1808, nes ji turi silpną imunitetą ir praėjusiais metais sirgo plaučių ligomis. Mano nustebimu, ji sulaukė atsakymo, kad stebėtų savo savijautą ir skambintų, jei pakils aukšta temperatūra ar užeis dusulys. Čia rimtai? Reiškia, tyrimą darys, tik kai bus visai blogai?“, – stebėjosi skaitytoja.
Skaitytoja svarstė, ar KUL Reabilitacijos skyriuje užsikrėsti negalėjo ir daugiau žmonių, jei jau buvo nuspręsta tirti šio skyriaus pacientus dėl viruso.
„Ten vis tiek garbaus amžiaus žmonės gydosi po ligoninės. Neaišku, kodėl buvo sugalvota tuos žmones tirti. Gal buvo kažkoks įtarimas, bet jokios informacijos visiškai nėra – iš kur židinys atsiradęs ir panašiai. Ar koks lankytojas užnešė, ar gydytojas, ar seselė. Niekas neaišku“, – sakė skaitytoja.
Portalas 15min kreipėsi į Visuomenės informavimo grupę prašydamas komentaro. Grupės atstovė pranešė, kad užklausa buvo perduota Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu negali suteikti informacijos apie šią situaciją.
Dar vienas galimas užsikrėtimas – Jūrininkų ligoninėje
Su 15min sekmadienį susisiekė ir dar vienas skaitytojas, suteikęs informaciją apie galimą užsikrėtimo nuo mediko atvejį kitoje Klaipėdos ligoninėje – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.
Skaitytojas nurodė, kad vasario 29 d. jo mamai Kretingoje buvo atlikta skubi neplaninė informacija, po kurios ji buvo hospitalizuota Kretingos ligoninėje, o vėliau sunkiai gyjant pooperacinei žaizdai perkelta į Klaipėdos jūrininkų ligoninės abdominalinės chirurgijos skyrių, kur buvo slaugoma.
Kovo 29 d. skaitytojas nurodė sulaukęs mamos skambučio, kad ji yra išrašoma iš ligoninės, nes penki abdominalinės chirurgijos skyriaus darbuotojai apsikrėtė koronavirusu, tarp jų – ir skyriaus vedėjas, kuris dalyvavo perrišant žaizdą. Jokio testo dėl viruso, anot skaitytojo, mamai atlikti niekas nepasiūlė.
„Galima teigti, kad ji buvo tiesiog išmesta į gatvę su sudėtinga žaizda, kurią reikia kasdien perrišinėti, taip pat galimai apsikrėtusi koronavirusu. Taip pat niekas normaliai nepasidomėjo, kad mamos namuose kartu su ja gyvena 87 metų jos tėvas, kuris, matyt, turėtų būti priskirtas rizikos grupei“, – laiške 15min nurodė skaitytojas.
Skaitytojo teigimu, mama apsistojo jo bute Klaipėdoje. Po savaitės temperatūrai pakilus virš 38 laipsnių, ji nusprendė kreiptis dėl koronaviruso testo.
„Vargais negalais prisiprašius buvo priimta mobilios patikros punkte ir balandžio 4 d. sužinojome, kad testo atsakymas teigiamas. Sužinojus šį atsakymą kreipėmės į Klaipėdos universiteto ligoninę, kuriai apibūdinus visą situaciją mama buvo priimta hospitalizuotis“, – rašė skaitytojas.
Skaitytojas kelia klausimą, kodėl, tarp medikų nustačius koronaviruso atvejį, pacientai nebuvo iškart testuoti ir perkelti į kitą gydymo įstaigą ar kitaip izoliuoti.
15min jau rašė, kad Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriuje buvo patvirtinti penki COVID-19 atvejai, antradienį (kovo 31 d.) skyrius buvo laikinai uždarytas, o jo darbuotojai izoliuoti. Tuomet ligoninės vadovas Jonas Sąlyga BNS teigė, kad du skyriuje gydyti pacientai buvo perkelti kitur.
Sekmadienį didžioji dalis ligoninės buvo uždaryta
Klaipėdos savivaldybei pavaldi Klaipėdos universitetinė ligoninė yra viena iš penkių pagrindinių ligoninių, kuriose gydomi koronavirusu užsikrėtę žmonės.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, penktadienį joje buvo gydomi 58 užsikrėtusieji koronavirusu, o iš viso šios įstaigos stacionare buvo 314 pacientų.
Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad atsižvelgus į nustatytus infekcijų kontrolės pažeidimus, kurie kelia grėsmę tiek medikų, tiek pacientų saugumui, priimtas sprendimas laikinai uždaryti didelę dalį Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) skyrių. Joje paslaugas teiks tik akušerijos ir ginekologijos, onkologijos bei infekcinių ligų padaliniai.
Skubios medicinos pagalbos teikimą perima Respublikinė Klaipėdos ligoninė, prireikus į pagalbą bus pasitelkiamos Kauno ligoninės. Apie skubių pacientų srautų perorganizavimą informuota Klaipėdos greitoji medicinos pagalba (GMP), Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Kauno klinikos, sekmadienį paskelbė SAM.
Sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos pavedimu yra suburta laikina komisija, kuri teikia Klaipėdos universitetinei ligoninei rekomendacijas dėl organizacinių priemonių taikymo infekcijų kontrolės klausimais. Šią komisiją sudaro SAM, Higienos instituto (HI), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento atstovai.
Klaipėdos apskrityje koronavirusu jau yra užsikrėtę bent 36 medikai.
Didžioji dalis ligoninės buvo uždaryta jau šeštadienį. Visa skubi medicininė pagalba yra teikiama Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.
SAM primena, kad visos gydymo įstaigos ir visi medikai yra raginami griežtai laikytis infekcijų kontrolės principų, nes tai saugo pačių medikų ir jų pacientų gyvybes.
