Pirmadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje susitikę meras Arvydas Vaitkus ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas pristatė planą, kaip artimiausiais metais bus kovojama su galimais potvyniais.
Anot A.Vaitkaus, problema labai aštri. Juolab kad fiksuojamas ir Baltijos jūros bei Kuršių marių vandens lygio kilimas. Paskaičiuota, kad per metus yra apie 7 proc. dienų, kai didelis Baltijos jūros vandens kiekis suteka į Kuršių marias.
Ir ši vasara parodė, kad Klaipėdos gatvės ir kiemai ima skęsti vos iškritus gausesniam lietaus kiekiui.
Kaip pasakojo B.Jonikas, vasarą buvo dienų, kai, iškritus gausiam kritulių kiekiui, į Smiltelės upelį per sekundę sutekėdavo apie 7 tūkst. litrų vandens.
Rugpjūčio 6-ąją viena problematiškiausių miesto vietų – Herkaus Manto gatvė ties viaduku – tapo neišvažiuojama. Skendo kiemai ne tik senamiestyje, bet ir Debreceno gatvėje, Ryšininkų gatvėje.
Prisidės ir savivaldybė
Prieš dvejus metus lietaus surinkimo sistemos perduotos bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Tačiau paaiškėjo, kad tik pusė jų – apie 180 km – yra inventorizuota. Kita dalis nežinia kokios būklės. Per artimiausius metus planuojama inventorizuoti ir likusius tinklus bei perduoti bendrovei „Klaipėdos vanduo“.
„Panašu, kad apie 30 metų lietaus paviršinės sistemos nebuvo prižiūrėtos. 46 taškai yra avarinės būklės“, – teigė A.Vaitkus.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ per artimiausius ketverius metus planuoja investuoti apie 9 mln. eurų. 2 mln. eurų ketina skirti Klaipėdos miesto savivaldybė.
B.Jonikas pristatė hidraulinį modelį vadinamam 8 baseinui, t.y. 500 hektarų teritorijai nuo Baltijos prospekto iki Smiltelės g. – tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto.
Vasarinių potvynių metu labiausiai skendo Debreceno gatvė. Šioje vietoje svarstoma statyti siurblinę arba dalį teritorijos perjungti į kitą baseiną. Tačiau pastarasis variantas būtų ne toks efektyvus.
Parengė 10 punktų planą
B.Jonikas pristatė parengtą planą, ko bus Klaipėdos mieste imamasi, kad potvyniai kiltų rečiau.
Pirmasis – inventorizuoti paviršinių nuotekų tinklus ir perduoti juos bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Po inventorizacijos bus atliekami hidrauliniai modeliai.
Taip pat planuojama kasmet tinklų rekonstrukcijai skirti 400 tūkst. eurų. Paaiškėjo, kad yra kiemų, kur dar nėra paviršinių nuotekų tinklų. Pavyzdžiui, miesto centre esančios Vytauto gatvės kiemai arba Skerdyklos gatvės atkarpa. Čia jau vyksta darbai.
Bus deramasi ir su Klaipėdos rajono savivaldybe, nes dalies čia veikiančių ūkio subjektų nuotekos subėga būtent į Klaipėdos miestą.
Taip pat planuojama ne tik surinkti lietaus nuotekas, bet ir jas išvalyti. Ir tai, pasak A.Vaitkaus, turėtų daryti visai šalies miestai. „Tvarkyti ir valyti nuotekas turi ne tik Klaipėdos miestas, jei norime matyti švarias marias“, – kalbėjo A.Vaitkus. Viliamasi, kad į nuotekų valymą investuos ir bendrovė „Grigeo Klaipėda“.
Taip pat bus ieškoma alternatyvių energijos šaltinių, kaip užtikrinti kompresorinių darbą ekstremaliomis sąlygomis. Štai praėjusiais metais trenkęs žaibas sugadino kompresorinę prie Herkaus Manto gatvės viaduko ir važiuojamoji dalis ėmė skęsti.
Iš žurnalistų sulaukę klausimų, kaip keisis vandens kainos gyventojams, užsibrėžus tokių planų, B.Jonikas ir A.Vaitkus patikino, kad korekcijos nebus žymios – 1-2 ct.
