Pagrindinės iškilmės prasidės vidudienį skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“.
Čia numatyta Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos, šaulių ir jūrų kadetų rikiuotė, jai vadovaus Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos štabo karininkas komandoras leitenantas Tomas Malukas.
Rikiuotėje dalyvaus Karinių jūrų pajėgų būrys, Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės priešmininio laivo M53 „Skalvis“ įgula, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės būrys, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės būrys, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos būrys.
Per iškilmingą minėjimą tradiciškai bus prisimenami 1923 metų sausio 15-osios sukilimo momentai, pagerbiami žuvusieji šios operacijos metu.
Šiemet taip pat bus atidengtas paminklinis akmuo Klaipėdos krašto sukilimo vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei.
Jų palaikai 2023 metais atvežti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir perlaidoti Klaipėdos skulptūrų parke, minint šimtąsias sukilimo metines.
Renginio metu Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimo metu priešmininio laivo M53 „Skalvis“ įgulai bus įteikti krašto apsaugos sistemos medaliai „Už tarptautines operacijas“.
Pernai „Skalvis“ kartu su kitų NATO šalių greito reagavimo laivais dalyvavo tarptautinėje operacijoje „Brilliant Shield“, vykusioje Baltijos, Šiaurės, Norvegijos jūrose ir Atlanto vandenyne. Jis įveikė daugiau kaip 10 tūkst. jūrmylių, dalyvavo istorinių sprogmenų paieškos ir naikinimo operacijose prie Baltijos jūros šalių krantų, patikrino per 150 povandeninių objektų.
Trečiadienį Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje taip pat įvyks dokumentinio filmo „Vabalų kaimo pelkininkai“ pristatymas. Tai jau šeštasis vizualus pasakojimas, sukurtas pagal Mažosios Lietuvos gyventojų (autochtonų) šeimų archyvinę medžiagą bei ekspedicijose nufilmuotus kadrus.
Klaipėdos Žvejų rūmuose rengiamas šventinis koncertas Klaipėdos krašto dienai paminėti, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos mišios už Klaipėdos kraštą.
1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, Lietuvos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą.
Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių.
