Klaipėdos centrinio pašto komplekso likimas ėmė jaudinti uostamiesčio gyventojus dar 2019-aisiais, kai išsikėlus „Lietuvos paštui“ liko tuščios patalpos. Imta nerimauti, kad statinys, ir taip avarinės būklės, nunyks, tad klausta, koks galėtų būti jo likimas. Galbūt čia galėtų veikti muziejai, viešbutis, įsikurti verslo įstaigos.
Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai parengti galimybių studiją, kas labiausiai tiktų Klaipėdos centriniam paštui Liepų gatvėje. Studiją koordinavo viešoji įstaiga „Idėjos miestui“, jos išvados ir buvo pristatytos šią savaitę.
Išanalizavus statinio istorinę raidą, jo būklę, urbanistinę aplinką, parengtos trys koncepcijos. Pagal vieną jų čia galėtų veikti Baltijos meno rezidencijų centras, pagal antrąją – Komunikacijos centras, vienijantis ir IT verslus, pagal trečiąją – F.W.Argelanderio mokslo ir meno centras.
Įvertinus visas perspektyvas, jų kaštus ir galimą raidą, įvertinta, kad būtent trečioji koncepcija labiausiai tiktų Klaipėdai.
„Šio išskirtinio komplekso ateitis svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, o sąsajos su F.W.Argelanderiu suteikia būsimam centrui ir tarptautinį matmenį.
Studijų rengėjų dėka šiandien jau turime galimybę priartėti ne tik prie šio objekto ateities vizijos, bet ir prie konkrečios išgrynintos koncepcijos“, – teigė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Kas buvo F.W.Argelanderis?
Klaipėdos centrinio pašto fasadą puošia atminimo lentelė su Frydricho Wilhelmo Argelanderio bereljefu. Nurodoma, kad pasaulinio garso mokslininkas astronomas gimė 1799-ųjų kovo 22-ąją tuometiniame Mėmelyje, mirė 1875-aisiais Bonoje.
Klaipėdos centriniame pašte norima įkurti šio mokslininko vardo mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, įprasminant istorinį palikimą.
F.W.Argelanderis gimė tuometinėje Prūsijos karalystėje. Jo tėvas buvo suomių tautybės pirklys, kilęs iš Tilžės.
F.W.Argelanderis studijavo astronomiją Karaliaučiaus universitete, vėliau dirbo Karaliaučiaus observatorijoje, dalyvavo savo vadovo Frydricho Besselio žvaigždžių tikslių padėčių nustatymo darbuose.
Nuo 1823-iųjų mokslininkas dirbo Suomijoje, tapo Turku observatorijos direktoriumi, sudarė 560 žvaigždžių katalogą.
Vėliau tapo Helsinkio observatorijos direktoriumi, Helsinkio universiteto profesoriumi. 1837-aisiais mokslininkas išsikėlė į Boną (Vokietija), kur tapo vietos universitete profesoriumi ir observatorijos direktoriumi.
F.W.Argelanderis tapo sistemingo kintamųjų žvaigždžių tyrimo pradininku. Tarp astronomų yra ir terminas – Argelanderio metodas, kai kalbama apie kintamųjų žvaigždžių regimąjį stebėjimą. Jis buvo pirmasis astronomas, pradėjęs kruopščiai tirti žvaigždžių judėjimo kitimą. Iki šių dienų išlikusi didelė jo žvaigždėlapių ir kitų objektų dokumentų kolekcija.
1863-iaisiais mokslininkas buvo apdovanotas Karališkosios astronomijos draugijos aukso medaliu. Jo vardu pavadintas ir vienas iš kraterių mėnulyje bei asteroidas.
Bereljefas ant Klaipėdos centrinio pašto atsirado 1993-iaisiais, vokiečių Taravos Anikės draugijos iniciatyva.
Kiek tai kainuotų?
Galimybių studijos autoriai įvertino, kad F.W. Argelanderio centras kainuotų apie 7,3 mln. eurų. Panašiomis sumomis įvertintos ir kitos koncepcijos.
Skaičiuojama, kad šį centrą per metus aplankytų apie 50 tūkst. žmonių.
Perėmus turtą iš AB „Lietuvos paštas“ ir sutvarkius objektą valstybės biudžeto lėšomis rekomenduojama Klaipėdos miesto savivaldybei tapti pagrindiniu komplekso operatoriumi ir veiklų vykdytoju.
Jau pradėtos Klaipėdos centrinio pašto komplekso pripažinimo valstybinės reikšmės kultūros paminklu procedūros, įtraukiant kompleksą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Įvertinta, kad dabartinio komplekso rinkos vertė – apie 1,58 mln. eurų.
Įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė pasakojo, kad 2023-iaisiais galėtų įvykti pastato architektūrinis konkursas, o dar po metų ir kapitalinis remontas bei statybos. 2025-aisiais naujasis kompleksas galėtų atsiverti lankytojams.