Protesto akciją, į Klaipėdą sutraukusią žvejus iš visos Lietuvos, suorganizavo asociacija „Lašišos dienoraštis“, vienijanti apie 40 narių. „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę“ skelbę žvejai mėgėjai demonstravo išskirtinę vienybę.
„Mes atskleidėme problemos mąstą, jis – katastrofiškai didelis. Susirinkęs žmonių kiekis ir atspindi tai“, – teigė akciją organizavusio „Lašišos dienoraščio“ vadovas Kęstutis Klimavičius. Anot jo, Kuršių mariose žuvų ištekliai drastiškai senka ir tik verslinės žvejybos uždraudimas padėtų. Tai jau parodė patirtis Kauno mariose, kai uždraudus verslinę žvejybą vėl vandenyse atsiranda žuvies.
Skaičiuojama, kad Kuršių mariose reikėtų bent dešimties metų „pauzės“, kad žuvų populiacija paaugtų.
„Kuršių mariose ir Kauno mariose atsirado kormoranų. Ką tai reiškia? Nes nebeliko kitų plėšrūnų – šventa vieta nebūna tuščia ilgai“, – sakė K.Klimavičius.
Renginyje pasisakė ir valdininkai, Seimo nariai. Žvejams mėgėjams jie žadėjo – verslinės žūklės Kuršių mariose netrukus neliks. Tačiau tuo abejojo ne vienas 15min kalbintas žvejys mėgėjas.
„Rinkimų metai, žadėti gali daug ką. Reikia suprasti, kad Kuršių mariose žūklė tinklais turi gilias tradicijas. Ar kas ryšis jas taip greit nutraukti?“ – teigė žvejys Mindaugas.
K.Klimavičius vylėsi, kad jau greitai atsiras teisės aktai, drausiantys verslinę žūklę. „Tik visiški kvailiai gali nereaguoti į žmonių susibūrimą ir faktus. Kažkas turi milijonus neapskaitytų pinigų ir dar gaus iš valstybės išmokas. Mokame visi už tai, kad kažkas žaloja gamtos išmokas nepataisomai“, – renginio organizatorius komentavo planus kompensuoti verslinės žūklės atstovų išėjimą iš šio verslo.
Asociacijos nariai teigia turintys įrodymų, kad žvejai verslininkai nelegaliai gaudo ir pardavinėja lašišas, normų neatitinkančius starkius ir kitas vertingas žuvis.
„Kompromisų negali būti“, - teigė Lietuvoje kone garsiausias žvejys Paulius Korsakas.
Dabar oficialūs faktai rodo, kad verslinės žūklės atstovai deklaruoja nedideles pajamas, ne vienas skundžiasi „dirbantys nuostolingai“. Suskaičiuota, kad Kuršių mariose pardavimui žuvis gaudantys verslininkai į biudžetą sumoka apie 250 tūkst. eurų. Kai tuo tarpu mėgėjai vien už žvejo bilietus sumoka apie 1,7 mln. eurų.
„Ką mes padarėme: artimiausiu metu pristatysime fondą, kuris padės kompensuoti tiems verslininkams, kurie norės išeiti ir palikti verslą, kuris, pasak jų, ir taip yra nuostolingas, padėti atsistatyti tai žuviai, palikti žvejams mėgėjams tuos“, – teigė ministras K.Mažeika.
Žvejų švilpimu pasitiktas ministras scenoje atviravo: „Per tuos metus, kol buvau (ministras – aut.past.) situacijos labiau nepagadinau, nei ji buvo pagadinta per 30 metų“.
Ministras tikino, kad gerų žinių žvejai mėgėjai gali sulaukti rudenį, o jis pats neabejotinai pasirašytų po tokiu draudimu.
Jis priminė, kad dar 2016-aisiais buvo įregistravęs projektą, kuriuo draustų verslinę žūklę visuose Lietuvos vidaus vandenyse.
Dabar panašus projektas svarstomas Seimo Kaimo reikalų komitete.
