Pati jūrinio paveldo sąvoka dar nėra tiksliai apibrėžta, todėl, subūrus tarptautines pajėgas, tikimasi išdiskutuoti klausimus, į kuriuos vis dar ieškoma atsakymų. Kad konferencija nebus tik sausų faktų konstatavimas, o vieta tikrai ir esminei diskusijai, rodo ir pranešimų temos.
Jūrų muziejaus nuotr. /Laivo gamyba. |
Štai ilgametis Jūrų muziejaus kurėno ekspedicijų dalyvis Maikas Springmanas (Vokietija, Rostoko universitetas) skaitys pranešimą „Jūrinis paveldas nuo krantinės iki vandens kelio. Paveldėtas šlamštas ar kultūrinės vertybės? Štetino marių jūrinis kultūrinis kraštovaizdis”. Jūrų muziejaus istorikas, kurėno „Sud 1” kapitonas Romaldas Adomavičius ir laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis kalbės apie tradicinių laivų atkūrimo Lietuvoje problemas: tradicijos ir inovacijos.
Nebus apeita ir jūrinio paveldo įtaka ekonomikai: „Hanse Bureau Sail” vykdantysis direktorius Holgeris Belgardtas skaitys pranešimą „Plaukiojantys istoriniai laivai – mūsų jūrinio paveldo dalis ir pagrindiniai renginių dalyviai. Jūriniai renginiai – ekonominės plėtros galimybės ir platformos saugant istorinius laivus.”
„Organizuodami ši forumą mes siekiame suburti draugėn ne tik garsiausių Europos jūrų muziejų, mokslinių tyrimų centrų bei tarptautinių organizacijų atstovus, muziejų specialistus, paveldo puoselėtojus ir propaguotojus, aktyvius visuomenės veikėjus. Kartu norime pasidalinti patirtimi kuriant visuomenei patrauklų ir informatyvų muziejų, naudojant modernias technologijas bei novatoriškus sprendimus. O vienas pagrindinių konferencijos tikslų - aktualizuoti jūrinį kultūrinį paveldą, aptarti jo išsaugojimo galimybes Lietuvos ir Europos patirčių fone, išanalizuoti teisinę padėtį", - sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Bendromis dalyvių jėgomis bus paruošta konferencijos rezoliucija – dokumentas, kuriame atsispindės jūrinio kultūrinio paveldo išsaugojimo kryptys ir reikalingi sprendimai joms įgyvendinti.