Tokį prašymą dar lapkričio pabaigoje registravo Klaipėdos tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmininkas Arūnas Barbšys nurodydamas, kad „kolaborantai tokios garbės nenusipelnė“.
Šio siūlymo kritikai nurodė, kad S.Nėris ir L.Gira – tik jautrūs kūrėjai, netinkamai sureagavę į politinį virsmą 1940 m. ir paprašę Lietuvą priimti į Sovietų sąjungą. Esą, jų talentai atsveria paklydimus, be to, esą tik L.Giros dėka dienos šviesą išvydo Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės romanai.
Taryba šį klausimą perdavė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai. Tačiau ji kol kas prašymo nesvarstė ir pavedė siūlymo iniciatoriui parengti Tarybos sprendimo projektą.
S.Nėries ir L.Giros gatvės ar skverai yra ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.
Abu XX a. pirmosios pusės rašytojai aktyviai bendradarbiavo su TSRS valdžia, greta nepriklausomos kūrybos rašė eilėraščius politinėmis temomis.
2013-aisiais Vilniuje, A.Volano gatvėje po ilgų diskusijų buvo demontuotas L.Giros paminklas, prieš tai išbraukus jį iš saugomų objektų sąrašo.
