Liberalų sąjūdžio atstovas Arturas Trušas, rinkimams panaudosiantis apie 40 tūkst. eurų, jau prieš pirmąjį turą pasiekė visų laikų vienmandatėje kandidatuojančio politiko išleistų pinigų Lietuvos rekordą.
Kitos politikos naujokės, Socialdemokratų partijos kandidatės Jurgitos Platakytės, rinkimų išlaidos dar pirmajame ture turėtų siekti 20 tūkst. eurų.
Žvelgiant iš šalies, sekmadienį vyksiančių Seimo rinkimų kampaniją Klaipėdoje nebūtų galima pavadinti labai aktyvia. Netiesiogiai tai patvirtina ir partijų bei jų kandidatų rinkimams skiriamos piniginės lėšos. 2020 metais, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VKR) duomenimis, bendra visų partijų ir kandidatų rinkimams skirta suma perkopė 8,1 mln. eurų, o šiais metais iki spalio partijos ir kandidatai deklaravo, kad rinkimams surinko tik 3,8 mln. eurų.
Labai tikėtina, kad partijų rinkimams skirtos lėšos nesieks ne tik 2020 metais užfiksuotų 8,1 mln. eurų, bet ir 6,6 milijono eurų, kurios partijos išleido 2016 metų Seimo rinkimuose.
Suprantama, kad tie jau deklaruoti 3,8 mln. neatspindi faktinės situacijos, nes duomenys yra jau savaitės senumo, o dar prieš akis ne tik pirmasis, bet ir antrasis rinkimų turas. Galutinės finansinės partijų ataskaitos paaiškės daug vėliau, nes daugiausia lėšų rinkimams panaudojusios partijos galutines ataskaitas turi laiko pateikti iki 2025 metų sausio 27 dienos.
Labai tikėtina, kad partijų rinkimams skirtos lėšos nesieks ne tik 2020 metais užfiksuotų 8,1 mln. eurų, bet ir 6,6 milijono eurų, kurios partijos išleido 2016 metų Seimo rinkimuose.
Situacija atrodo dar dramatiškiau, jei turėtume omeny pastarųjų metų infliacijos rodiklius ir tai, kiek pabrango prekės ir paslaugos.
Kelios priežastys
„Vakarų ekspreso“ kalbinti politikai akcentuoja, kad taip sumažėjusį šių metų politinės kampanijos finansavimo mastą nulėmė kelios priežastys. Viena pagrindinių yra tai, kad Seimo rinkimai yra jau tretieji po Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų. Todėl partijos buvo priverstos savo turimus ribotus resursus paskirstyti į tris dalis.
Tai pat sumažėjo ir pačių pretenduojančių į Seimą skaičius. Štai 2020 metais daugiamandatėje apygardoje buvo registruota 17 partijų ir koalicijų, o šių metų rinkimuose – 15. Vienmandatėje užsiregistravusių kandidatų skaičius lyginamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo nuo 792 iki 728 kandidatų.
Be to, dalies partijų pinigines paplonino praėjusiais metais paskelbtas nuosprendis politinės korupcijos byloje. Priminsime, kad Liberalų sąjūdžiui buvo skirta 377 tūkstančių eurų bauda, Darbo partijai – 301 tūkstantis eurų.
Taip pat ne paslaptis, kad Lietuvos politinės partijos šiemet gauna neigiamus atsakymus iš bankų dėl paskolų suteikimo. Neoficialiai kalbama, kad bankai taip neviešai demonstruoja savo nepritarimą ar net protestą politikams dėl laikinai įvesto solidarumo mokesčio. Pernai visi Lietuvoje veikiantys bankai sumokėjo apie 260 milijonų solidarumo įnašo. Šiemet ši suma gali siekti apie 220 milijonų eurų.
-
Savo noru išeinantys parlamentarai – atvirai apie bandymą įtikti rinkėjams, lobizmą, algas
-
Verta žinoti: kaip reitinguoti kandidatus į Seimą ir kodėl tai svarbu?
-
„Pagyvensim, pamatysim“: Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose
-
KTU mokslininkų tyrimas: kokios valdančiosios daugumos norėtų Lietuvos gyventojai?
Išlaidų rekordas
Tačiau klaipėdietis liberalas A.Trušas išlaidomis šių metų savo rinkimų kampanijai paneigia visas minėtas tendencijas.
„Rinkimams planavau išleisti apie 20 tūkstančių eurų nuosavų lėšų, tačiau biudžetą ženkliai padidino šeimos narių ir draugų parama“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A.Trušas.
Jis jau prieš pirmąjį rinkimų turą deklaravo, kad rinkimams surinko 38,5 tūkstančio eurų. Taip pat yra numatęs papildomą lėšų limitą, kurį skirtų, jei vienmandatėje apygardoje patektų į antrąjį rinkimų turą.
A. Trušas vienmandatėse ženkliai lenkia visus besivaržančius kandidatus Lietuvoje. Antras šalyje pagal iki spalio 1 d. deklaruotas lėšas rinkimams yra konservatorius Žygimantas Pavilionis – 27 900 eurų.
Pažvelgę į 2020 metų VRK pateiktas kandidatų finansines ataskaitas matome, kad prieš ketverius metus oficialiai daugiausiai rinkimams išleido save savarankiškai išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas – 36,95 tūkstančio eurų ir konservatorius Kazys Starkevičius – 34,95 tūkstančio eurų.
Taigi faktiškai A.Trušo išlaidos jau prieš pirmąjį turą yra didžiausios Lietuvos istorijoje tarp kandidatų į Seimą. Tiesa, 2020 metų pavyzdys parodo, kad ne pinigai viską lemia. Prieš ketverius metus kitas liberalas, Saulius Budinas, rinkimuose oficialiai išleido 26,5 tūkstančio eurų. Tai buvo didžiausia suma tarp visų Klaipėdos apygardos rinkimuose dalyvavusių kandidatų, tačiau vis tiek tai negarantavo pergalės ir patekimo į Seimą.
„Konkretaus plano, kiek išleisti, neturėjau. Tiesiog, kai imuosi darbo, tai darau jį maksimaliai ir iki galo, kad vėliau negalėčiau pasakyti, kad kažkiek pritrūko pasiekti rezultatą, nes pataupiau“, – sako A.Trušas.
Jis akcentuoja, kad išlaidos yra didelės, nes daug kainuoja reklama. Ypač lauko reklamos skydai. Daugiau investuoti į politinę kampaniją kandidatą verčia ir tai, kad jis yra politikos naujokas, politikoje tik treti metai. Todėl, siekdamas daugiau žinomumo, skiria daugiau lėšų reklamai.
Tą patį patvirtina ir kita politikos naujokė socialdemokratė Jurgita Platakytė.
„Nors politika domiuosi jau daug metų, tačiau aktyviai į partijos veiklą įsijungiau tik prieš metus. Turiu ilgametę patirtį ir palaikymą medicinos sferoje, tačiau norint savo idėjas pristatyti plačiai rinkėjams politikos naujokams reikia daugiau skirti laiko ir lėšų nei politikos senbuviams“, – teigia J.Platakytė.
Anot jos, nors iki spalio 1 dienos oficialiai deklaruota, kad jos rinkimų kampanijos sąskaitoje yra kiek daugiau nei 11 tūkstančių eurų, tačiau jau dabar aišku, kad rinkimų išlaidos iki pirmojo turo sieks apie 20 tūkstančių eurų, o jei pavyks patekti į antrąjį turą – ir dar daugiau.
„Esu maksimalistė ir, jei kažko imuosi, tai padarau viską, kas priklauso nuo manęs“, – sako J.Platakytė.
Anot jos, ne viską rodo vien išleisti pinigai. Investicija į rinkimus yra ir asmeninis laikas, kuris skiriamas rinkimų kampanijai ir bendravimui su rinkėjais.
„Šiuo metu jau mėnuo laiko esu rinkiminėse atostogose. Ne viskas matuojama pinigais. Neįmanoma apskaičiuoti, kiek energijos, laiko skiria rinkimuose padedanti šeima, artimieji“, – sako J.Platakytė.
Kartu ji stebisi kai kurių rinkėjų abejingumu, kurie tiesiai šviesiai teigia, kad neplanuoja balsuoti rinkimuose.
Neprašo aukų
Konservatorius Arvydas Pocius teigė, kad dar prieš rinkimus priėmė principinį sprendimą, kad neprašys rinkėjų paramos savo rinkimų kampanijai. Todėl rinkimams skyrė 10 tūkstančių eurų asmeninių lėšų.
Dar 6 500 tūkstančio eurų kandidato rinkiminę sąskaitą papildė konservatorių partija, analogišką sumą skyrusi daugumai savo partijos vienmandatininkų.
O štai Socialdemokratų partija iš savo lėšų kandidatams vienmandatėse skyrė po 2 000 eurų. Nemažai lėšų sumokėti baudai išleidęs Liberalų sąjūdis savo vienmandatininkų finansais neparėmė.
A.Pocius teigia, kad yra numatęs papildomų lėšų rinkimams, jei patektų į kitą etapą, tačiau prieš tai, kaip ir prieš pirmąjį turą, tai reiktų derinti su žmona ir gauti jos pritarimą.
A.Trušas teigia, kad taip pat be šeimos ir pirmiausia – žmonos palaikymo ir pritarimo nebūtų skyręs tiek lėšų politinei kovai.
„Kaip ir kiekviena moteris, rinkimams išleistus pinigus tikrai būčiau radusi kur panaudoti, tačiau matau prasmę ir tikslą, kad galiu būti naudinga padedant spręsti klaipėdiečių ir visos Lietuvos žmonių problemas, kylančias sveikatos, švietimo ir kitose srityse“, – sako J.Platakytė.
