Tačiau būta ir negandų – Klaipėdą šiemet vis draskė stiprūs pajūrio vėjai, potvyniai skalavo regioną. Su visa Lietuva iš krizės neišbrendanti Klaipėda buvo priversta veržtis diržus.
Metų statybos įkyrėjo
Klaipėdos metraštininkai, apžvelgdami 2011-uosius, paminės dešimtmečio statinį – naująją areną, pakrikštytą „Švyturio“ arena.
Statybų darbai vis vėlavo ir įkurtuves teko atidėti kelis kartus. Klaipėdiečiai areną išbandyti galėjo kone Europos vyrų krepšinio čempionato išvakarėse – per roko grupės „Smokie“ koncertą.
Strimgalviais suspėję pastatyti areną Europos vyrų krepšinio čempionatui, statytojai pastato duris žiūrovams atvėrė dar negavę valstybinės komisijos palaiminimo.
Po Europos krepšinio čempionato naujoji arena sulaukė pagyrų už jaukumą, modernumą.
Tačiau nutilus ovacijoms prasidėjo bėdos – kai kurios įmonės, taip ir nesulaukusios atsiskaitymo už atliktus darbus, išsigabeno aparatūrą.
Negana to, negailestingi pastatui buvo ir pajūrio vėjai – lapkritį praūžęs uraganas nuplėšė dalį stogo, fasado plokštes.
Naujoji arena, kurios galutinė kaina beveik trečdaliu viršijo konkurse nurodytus 55 mln. Lt, neatlaikė ir ramesnio vėjo gruodį. Vos 17 m/s greičiu siautęs vėjas pirmadienį nuplėšė fasado plokštę.
Klaipėdoje savivaldybėje sudaryta ekspertų grupė, kuri nuspręs, kas turės apmokėti vėjo pridarytas eibes.
„Tikėjomės, kad šiais metais baigsis visi rūpesčiai dėl arenos, atsiskaitysime su „Vėtrūna“ ir būsime ramūs. Tačiau nemažai reikalų kelsis jau į naujus metus. Vis dar neaišku dėl ledo mašinos. Tikriausiai, kol nebus pasibaigę garantiniai laikotarpiai, mes grįšime ir grįšime prie arenos“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Ištikimi liberalams
Dešimtmetį liberalcentristo Rimanto Taraškevičiaus valdyta Klaipėda pavasarį po savivaldos rinkimų sulaukė naujo mero. Už miesto vairo stojo Seimo nario mandato atsisakęs liberalas Vytautas Grubliauskas. Meras kitas, bet klaipėdiečių pažiūros beveik nepasikeitė – jie liko ištikimi liberaliajai krypčiai.
Uostamiesčio politikai naująjį miesto vadovą išsirinko be jokių politinių rietenų. Klaipėdoje, priešingai nei Kaune ar gretimoje Klaipėdos rajono savivaldybėje, naujieji vadovai išlaikė tvirtas pozicijas, nebuvo net bandymų juos versti iš postų.
Beje, naujasis meras V.Grubliauskas pakeitė ir merijos adresą. Meras bei vicemerai išsikraustė į buvusią rotušę Danės gatvėje.
Dar tik kojas apšylantis V.Grubliauskas, beje, vis dar nepamirštantis džiazo muzikanto profesijos, kritikos strėlių gauna už tai, kad daugiau dėmesio skiria kultūros sričiai, kitas lyg primiršta. Nepaisant to, apklausos rodo, kad Klaipėdos miesto merą žmonės vertina palankiausiai.
Deguto šaukštas Šventojoje
Liberalo Eugenijaus Gentvilo vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet turi kuo pasigirti. Uostas vieną po kito gerino krovos rekordus ir nešė į direkcijos iždą rekordinį pelną. Tačiau ne visi direkcijos darbai buvo sėkmingi.
Dideliu deguto šaukštu medaus statinėje tapo pramoginių laivų uostelis Šventojoje. Šis uostelis su fanfaromis buvo atidarytas birželį, bet veikė viso labo tik 10 dienų. Pirmi stipresni vėjai užnešė smėliu įplauką į uostą. Uostelis tapo nebefunkcionalus, o politikai pradėjo kaltųjų paieškas.
Grupė Seimo narių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, reikalaudama įvertinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmus užsakant Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos darbus, įvertinti žalą, taip pat statytojų ir projektuotojų veiklą bei pareikalauti iš jų materialinės atsakomybės.
Latvių kompanijos BGS, stačiusios uostelį, paprašyta ištaisyti defektus. Keli uosto direkcijos darbuotojai po šios istorijos išėjo iš darbo.
Per miestą nuvilnijo dar viena istorija, susijusi su uostu. Liepą daliai klaipėdiečių ir miesto svečių pasiplaukiojimas keltu „Kintai“, kuriame koncertavo Džordana Butkutė, baigėsi savotišku įkalinimu. Keltui užplaukus ant seklumos, pramogautojai pagalbos laukė iki pat paryčių, kol jų pasiimti atplaukė kiti laivai. Po tyrimo paaiškėjo, kad keltas ant seklumos užplaukė dėl kapitono klaidos.
Švęs jubiliejų
2012-uosius uostamiestis pasitiks jubiliejiniu fejerverku. Po Naujųjų nakties miesto amžius sieks jau 760 metų. Šventės organizatoriai žada, kad į Teatro aikštę ateisiantys klaipėdiečiai bus kviečiami stebėti fejerverkus, kylančius iš kitos vietos.
Klaipėda savo istoriją pradėjo 1252-aisiais, kai iškilo miesto pilis. Savo gimtadienį miestas tradiciškai švenčia rugpjūčio 1 d. Istoriniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 1413 m. kaip Caloypede. Teigiama, kad 1503 m. Klaipėdoje gyveno 150 žmonių.
