„Susitarėm, kad kuriame darbo grupę ir intensyviname darbus, nes pastatas ir dabar sudėtingos fizinės būklės, svarbu kuo greičiau neutralizuoti lietaus patekimą į pastatą ir ant sienų, kurios šiandien permirkusios vandens ir trūkinėja plytos“, – BNS sakė A.Vaitkus.
Anot kultūros ministro, savivaldybės dalyvavimas tvarkant šį miestui svarbų objektą būtinas.
„Aktualija paprasta – mūsų planuose yra Klaipėdos centrinio pašto sutvarkymas. Jis yra neįmanomas nedalyvaujant savivaldybei, tiek kalbant apie veiklas, tiek kalbant apie finansinį prisidėjimą. Laukiame, kol kojas apšils nauja Klaipėdos valdžia, buvo pats laikas susitikti ir apsikalbėti“, – BNS teigė S.Kairys.
Anot jo, darbo grupė turėtų rinktis artimiausiu metu, nes „laikas nėra sąjungininkas“ ir blogina objekto būklę.
Ministro teigimu, praėjusios kadencijos Klaipėdos taryba pernai patvirtino ketinimų protokolą dėl centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Taip abiejų pusių susitarimu patvirtinta tęsti bendradarbiavimą, siekiant išskirtinės architektūros kultūros paminklą paversti lankytinu traukos objektu.
Pasak kultūros ministro, naujoji valdžia taip pat mato šį projektą savo planuose.
„Sudarysim darbo grupę suderinti teisinius klausimus, praktinio veikimo klausimus, kad tas procesas judėtų – gimtų investicinis projektas, atsirastų paraiška. Mums be galo svarbu, kad savivaldybė matytų prasmę, procese dalyvautų“, – sakė S.Kairys.
Jo teigimu, valstybė jau investavo į šį projektą išpirkdama jį iš Lietuvos pašto, taip pat atlikdama įveiklinimo studiją, yra numačiusi investicijas į šį kultūros paveldo objektą. Pasak ministro, pagal terminus kitais metais ministerijai pereis ir pastato priklausiniai.
Savivaldybės S.Kairys taip pat paprašė objektui, kuris yra „įdomus, jautrus“, išgryninti idėją, kas galėtų veikti Klaipėdos centriniame pašte.
„Kadangi Kultūros ministerija skirs finansavimo didžiąją dalį, ministerijai svarbu, kad būtų kultūrinis reikalas. Galimybės išnagrinėtos, modeliai apgalvoti, tą darys savivaldybė ar kažkokia įstaiga ateity, ji turi įvertinti, kas yra tvaru, reikalinga“, – sakė ministras.
S.Kairio teigimu, numatyta sudėlioti laikotarpius, kuriais būtų rengiamas investicinis projektas, techninis projektas, vėliau – rangos darbai.
„Tas paruošiamasis dokumentinis etapas gali trukti metus, pusantrų, bet čia nieko kitaip nepadarysi“, – teigė jis.
Visuomenei 2021-ųjų rudenį pristatyta Kultūros ministerijos parengta Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija.
Išanalizavus statinio istorinę raidą, būklę, parengtos trys koncepcijos. Pagal vieną jų čia galėtų veikti Baltijos meno rezidencijų centras, pagal antrąją – Komunikacijos centras, vienijantis ir IT verslus, pagal trečiąją – Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centras.
„Ministro prašymas siekti kultūrinės veiklos, tokią viziją ir mes turime. Ji bus gryninama, norėčiau susipažinti su studija, kuri buvo padaryta. Dar turime pasiaiškinti“, – sakė Klaipėdos meras.
Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas pernai gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
