„Vėl pridirbta naujų nesąmonių. Braižo juostas, kur nereikia, o kur reikia – nieko. Kaip ir prieš dešimt metų – nubrėžtos linijos, nepaisoma, ar yra borteliai. Nesutvarkytos nė nuovažos. Tai pasityčiojimas iš dviratininkų“, – kalbėjo Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas.
Pašnekovo tvirtinimu, sąlygos važinėti dviračiais kasmet vis prastėja, o dviprasmiškas ženklinimas, kai horizontalūs ženklai nesutampa su vertikaliais, netvarkomi, todėl dviratininkai priversti pažeisti Kelių eismo taisykles. Mieste stokojama ir dviračių stovų. Šiemet kliūtimi dviračių mėgėjams tapo ir pardavėjai, pamėgę išsidėlioti dėžes su pomidorais ar agurkais tiesiai ant tako.
Dviračių entuziastai konstatuoja, kad ambicijų vadintis sveiku miestu turinčioje Klaipėdoje dviračių transporto infrastruktūros plėtra – chaotiška ir prastai koordinuojama.
„Didžiausios bėdos politikų ir valdininkų galvose, nes dauguma jų iš viso nevažinėja dviračiais arba, jei važinėja, tik savaitgaliais. Matyt, mano, kad ir kiti taip daro“, – teigė S.Ružinskas. Dviratininkai skundžiasi, kad juos bando nugrūsti į duobėtus šaligatvius, kur neįmanoma pravažiuoti. Siekdami išvengti duobėto ruožo, dviratininkai pažeidžia taisykles.
Kliudo ir vaisių pardavėjai
Dviračių mėgėjai parengė išsamų raštą Klaipėdos savivaldybės administracijai, kuriame fotografijomis ir detaliais aprašymais pavaizduotos dviračių takų žaizdos: trūksta vertikalaus ženklinimo, nėra nuovažų, dviračių eismą reguliuojančių šviesoforų signalų. Maža to, dviratininkams tenka įveikti tokias kliūtis kaip autobusų stotelės, apvažiuoti šalia pastatytus automobilius.
Šiemet dviračių mėgėjams koją kiša ir vaisių pardavėjai – kai kurie jų įsikūrę tiesiog ant dviračių takų. Kliuviniu tampa ir prie dėžių su vaisiais bei daržovėmis susidarančios pirkėjų eilės. „Taisyklingai pažymėtos tik kelios pervažos – prie „Akropolio“, visur kitur daug netikslumų“, – teigė S.Ružinskas. Dėl neaiškaus ženklinimo prieš daugiau nei metus Taikos prospekte, ties kavine „Trys mylimos“, dviratininkas susidūrė su važiuojančiu automobiliu. Teisminis procesas tebesitęsia iki šiol.
Dviratininkų bendrijos narys Darius Mileška vakar antrą kartą šiais metais apsilankė pas Kelių policijos biuro pareigūnus. Važiuodamas centrinėmis gatvėmis, dviratininkas neišvengia susidūrimų su abejingais vairuotojais. „Jiems dviratininkai nėra lygiateisiai eismo dalyviai“, – apgailestavo vyras.
Jo teigimu, speciali valdininkų sudaryta komisija, turėjusi apžiūrėti dviračių takus, tai padarė per porą valandų ir važinėdama automobiliais.
„Vadinasi, vos ne prie kiekvieno kiemo turi nulipti ir persivesti dviratį – absurdas! Tai tas pats, kas prieš kiekvieną sankryžą sumontuoti vadinamąjį gulintį policininką arba priversti visus mašinų vairuotojus prie sankryžų išjungti variklius“, – samprotavo S.Ružinskas.
Dviračių mėgėjų teigimu, nuo 2006-ųjų, kai buvo įrengta pajūrio dviračių trasa, daugiau nieko nepadaryta, o kai kuriose vietose jau būtinas remontas.
Šalmai – tik užsieniečiams
Išaugusį dviratininkų srautą pastebi ne tik šių transporto priemonių pardavėjai. Vien per praėjusius metus Smiltynės perkėlos keltais perkelta trečdaliu daugiau žmonių su dviračiais nei 2008-aisiais.
Uostamiesčio pareigūnai jau keliskart surengė prevencinę akciją „Mink pedalus saugiai“. Anot specialistų, dažniausiai dviratininkai pamiršta tamsiuoju paros metu vilkėti šviesą atspindinčias liemenes, o vaikai užsimauti šalmus.
„Juokauju, kad atskirti dviratininką užsienietį nuo lietuvio – paprasta. Atvažiavusieji iš užsienio visada su šalmais“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.
Akcijos metu dviratininkams primenama, kad keliais gali važinėti tik vyresni nei 14 metų dviratininkai. Kelių eismo taisykles tenka pakartoti ir suaugusiesiems.
„Dviratininkai ne visada supranta, kad keliu reikia dalytis su pėsčiaisiais. Kad ir Taikos prospekte prie sankryžų – mato, kad dega žalia šviesa ir lekia. Nepaiso, kad šviesoforo signalas galioja pėstiesiems, nuo dviračio reikia nulipti ir jį persivesti gatve“, – aiškino pareigūnas.
Reikės tūkstančių litų
Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovo Liudviko Dūdos, tvarkomas dviračių takų horizontalus ženklinimas. Bus bandoma gauti finansinių išteklių ir vertikaliajam tvarkyti. Skaičiuojama, kad ženklams pakeisti prireiktų apie 18 tūkst. Lt.
„Jei žmogus nori važiuoti, gali. Bet jei jis apsimeta, kad nesupranta ženklo, tada tam žmogui sunkiau“, – teigė specialistas.
Taisant šaligatvius, bus bandoma kiek įmanoma sutaisyti ir dviračių takų dangą.
